Maincas

 

Dabartinėje miesto vietoje dar ledynmečio laikais prieš 20 000 – 25 000 metų buvo medžioklių poilsiaviečių, tai liudija 1921 m. archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai.

Tačiau pirmieji „tikrieji“ gyventojai buvo keltai, kurie prie Reino buvo įrengę savo gyvenvietes antroje pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pusėje. Keltų gyvenviečių pavadinimai ir jų garbintos dievybės Mogon (panašiu į graikų-romėnų Apoloną) vardas buvo pagrindas būsimiesiems Romos imperijos atvykėliams sugalvoti pavadinimą naujai stovyklai-legionui – „Mogontiacum“.

Ši romėnų atvykėlių stovykla ir tapo kertine vieta atsirasti Mainco miestui.

Viduramžių laikais miestas sparčiai vystėsi kultūriniu, religiniu ir politiniu požiūriu, nes tam buvo visos galimybės – miestas buvo prie vienos didžiausių upių Europoje – Reino, kuris buvo vienas svarbiausių susisiekimo vandeniu ir prekių gabenimo maršrutų.

 

1244 m. arkivyskupas Zigfrydas III fon Epštainas miestui suteikė daug privilegijų: piliečiai galėjo patys valdyti miestą (buvo renkama 24 narių taryba), taip pat spręsti dėl mokesčių. Privilegija taip pat leido miestiečiams išvengti karo prievolės, jei tai nebuvo susiję su miesto gynyba. Nuo tada miestas tapo „laisvuoju miestu“.

Laikotarpis iki 1462 m. laikomas miesto klestėjimo metais. Maincas tapo ekonominiu centru visame regione.

Vėliau prasidėjo nesutarimai tarp arkivyskupo ir miesto gyventojų (maždaug apie 1328 m.), kurie baigėsi tuo, kad miestas neteko privilegijų (jas panaikino arkivyskupas Adolfas II fon Nasau).

 

1477 m. mieste įkurtas universitetas.

1517 m. prasidėjo reformacija. Apie 1450 m. čia Johannes Gutenberg išrado knygų spausdinimą, kuris leido greitai plisti reformatų raštams.

Nuo XVI amžiaus miestas buvo apsuptas gynybinės sienos, nebuvo leidžiama jokių statinių už jos, todėl miestas plėtėsi labai lėtai gynybinės sienos ribose. Nepaisant gynybinių įtvirtinimų miestas Trisdešimtmečio karo metais buvo užimtas švedų.

Baroko laikais mieste buvo pastatyta daug puošnių pastatų.

XVIII-XIX a. miestas prarado rezidencijų miesto vardą ir pamažu tapo provinciniu miestu. Iki 1850 metų, kai gynybinės sienos apribotame plote nebeliko laisvos vietos statyboms, mieste gyveno vos 30 tūkst. gyventojų.

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gynybinė siena buvo dalinai nugriauta ir miestas galėjo plėstis toliau, taip pat augant ir gyventojų skaičiui – 1908 m. skaičius pasiekė 100 tūkst. ir miestas pradėtas vadinti didmiesčiu.

Antrojo pasaulinio karo metais miestas pirmąkart nukentėjo tik 1942 metais, o rimčiausiai – 1945 m. vasario 27 d., kai britų bombardavimas beveik visiškai sugriovė miestą ir žuvo apie 1200 žmonių. Iki karo pabaigos buvo sugriauta 80 proc. miesto.

1950 m. Maincas tapo Reino krašto-Pfalco žemės sostine. Mieste įsteigta svarbi televizijos stotis – ZDF. Taip pat yra svarbi Reino vyno prekyvietė.

Maince gyveno knygų spausdinimo išradėjas Johann Gutenberg.

• FSV Mainz 05 (futbolas)

• www.mainz.de