Magravai

Pasak XIV a. arabų istoriko Ibn Chaldūno, magravai priklausė berberų zenatų gentinei sąjungai, kaip ir ifranidai, irnianai. Visi jie buvo kildinami iš berberų karaliaus Madghiso^[2], kuris III a. pr. m. e. valdė Oreso kalnų regioną dabartiniame šiaurės rytų Ažyre^[3]. Jam skirtas mauzoliejus yra Medrasenas. Pirmaisiais mūsų eros amžiais magravų gentys minimos gyvenančios jau toliau į vakarus. Jie apgyvendino Alžyro pajūrio teritorijas, ypač aplink Alžyro miestą (Alžerua regioną) ir į vakarus nuo jo, Dahros kalnuose^[4]. Dahros kalnai tarp Alžyro ir Orano buvo jų pagrindinė teritorija ir vėlesniais laikais.

Magravai, kaip ir kitos Zenata^[5] gentinei sąjungai priklausę gentys, buvo viena pirmųjų islamą prėmusių berberų genčių Atlaso kalnų regione - tai jie padarė VII a.. Jie 683 m. padėjo Omejadų generolui Ukbahui ibn Nafi (Uqbah ibn Nāfi) jo Šiaurės Afrikos užkariavimuose ir žygiuose link Atlanto.

Nusilpus Omejadų kalifatui, Magravai tapo autonomiški. Ilgainiui jie atsimetė nuo sunizmo ir VIII a. persimetė į charidžitų tikėjimą. Todėl jie sudarė sąjungas su Maroko Idrisidais, vėliau - su Kordobos kalifatu Ispanijoje.

Regione kylant Fatimidų kalifatui, magravai laviravo tarp vietinių galybių. Nuo X a. palaikė Omejadus iš Kordobos kovoje prieš Fatimidus. 967 m. jie įsitvirtino Sidžilmasoje, iš kur išstūmė midrarų gentį^[6].

Žlugus Idrisidų dinastijai, Maroke hegemoniją gavo Omejadai, tačiau dėl realios valdžios krašte kovojo Magravai ir Ifranidai (pastarieji įsitvirtinę Salėje). Magravų lyderis Ziri ibn Atija sugebėjo išplėsti savo teritorijas Ifranidų sąskaita ir suvienyti didžiumą dabartinio Maroko ir šiaurės vakarų Alžyro. Jo valstybės sostine trumpam tapo Fesas.

Kuomet Ziri ibn Atija išvyko į Kordobą sudaryti sąjungos su Omejadų kalifu Al-Mansuru ir paparašyti globos, jo priešai Ifranidai pasinaudojo situacija ir paėmė Fesą. Sugrįžęs Magravų valdovas susigrąžino valdžią ir žiauriai nubaudė sukilėlius. Savo naująja sostine jis padarė Udždos miestą, esnatį ant dabartinio Alžyro ir Maroko pasienio^[7].

Netrukus tarp Magravų ir Kordobos kalifo kilo nesutarimai, kurie paskatino Al-Mansurą įvesti į jų valdas savo armiją. 998 m. įvykusiame mūšyje prie Tanžero Ziri ibn Atija buvo sunkiai sužeistas, o Feso gyventojai jo neįleido į miestą. Vietoj to jie įleido kalifo sūnų Abd al-Maliką. Pabėgęs į rytus Ziri ibn Atija subūrė zenatų gentis dab. Alžyro šiaurės vakaruose, t. y. pirminėse Magravų teritorijose, ir tęsė kovą.

Jo sūnus Almiza ibn Ziri po tėvo mirties galiausiai sugebėjo pasiekti taiką su Al-Mansuru ir atgauti visas tėvo teritorijas Maroke ir Alžyre. Jo darbą konsoliduojant valstybę tęsė tolimesni valdovai.

Tačiau valdant vėlesniems valdovams valstybė silpo, o pietiniuose valstybės pakraščiuose augo dvasine sekta paremta Almoravidų galia. 1070 m. kovodamas su Almoravidais žuvo paskutinis Magravų dinastijos sultonas Tamimas ibn Muansaras. Magravų teritorijos atiteko Almoravidų dinastijai.

Maroko istorija
Senovės Libija
Roma > Vandalai
Omejadai
Midraridai, Barghuatai
Idrisidų dinastija (780–974)
Kordoba, Ziridai
Magravų dinastija (987–1070)
Almoravidų dinastija (1073–1147)
Almochadų dinastija (1147–1269)
Marinidų dinastija (1258–1420)
Vatasidų dinastija (1420–1547)
Sadi dinastija (1554–1659)
Alavitų dinastija (1666–dabar):
Maroko protektoratas
Maroko Karalystė

Alžyro istorija
Senovės Libija
Šiaurės Afrikos priešistorė
Finikiečių kolonijos, Garamantai
Mauritanija, Numidija
Romos imperija (Mauritanija)
Vandalų karalystė
Bizantijos imperija (Afrika)
Omejadų kalifatas
Idrisidai, Ifranidai, Rustamidai, Aglabidai
Fatimidų kalifatas
Magravai, Ziridai, Hamadidai
Almochadai
Marinidai, Zijanidai, Hafsidai
Osmanų imperija (Alžyras)
Prancūzijos Alžyras
Alžyro Respublika

• Ziri ibn Atija (Ziri ibn Atiyya) – (987–1001);
• Almiza ibn Ziri (al-Muizz) – (1001–1026);
• Hamamas ibn Almiza (Hamman) – (1026–1040);
• Dunas ibn Hamamas (Dunas) – (1040–1060);
• Futuhas ibn Dunas – (1060–1063);
• Muansaras ibn Hamadas – (1063–1068);
• Tamimas ibn Muansaras – (1068–1070).

• Maroko istorija.

• en. Maroko istorija Archyvuota kopija 2005-12-30 iš Wayback Machine projekto..