Lionas
Lionas (pranc. Lyon) – miestas Prancūzijos rytuose; Ronos departamento ir Overnės-Ronos-Alpių regiono sostinė. Tai – trečias pagal dydį Prancūzijos miestas (po Paryžiaus ir Marselio). Kartu su priemiesčiais ir gretimais miestais Lionas suformuoja antrą didžiausią po Paryžiaus metropolio teritoriją Prancūzijoje su 4 415 000 (2007 m.) gyventojais. Lione veikia 1700 m. įkurta Mokslų akademija, penki universitetai, daug mokslo tyrimų institucijų, keli teatrai, daug muziejų, tarp kurių Liono istorijos, dailės, automobilių, galų-romėnų civilizacijos, šiuolaikinio meno.[2]
| Lionas pranc. Lyon | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Prancūzija
|
| Regionas |  Overnė-Rona-Alpės
|
| Departamentas | Rona (departamentas) |
| Meras | Grégory Doucet (EELV) |
| Gyventojų | 518 635 |
| Plotas | 47,87 km² |
| Tankumas | 10 834 žm./km² |
| Altitudė | 162–349 m |
| Pašto kodas | 69123 /69001-69009 |
| Tinklalapis | www.lyon-france.com |
 Vikiteka |
Lionas |
| Kirčiavimas | Liònas (rom. Lugdū̃nas) |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 872 |
Istorija
redaguotiRomėnų valdymo laikais vietovė vadinta Lugdunum. II a. ji tapo Galijos centru. Lugdune gimė Romos imperatoriai Klaudijus ir Karakala. II a. vietovėje pradėjo plisti krikščionybė, buvo įkurta vyskupija, tuo pat metu vyko ir krikščionių persekiojimai. 437 m. atsikėlė burgundai, kurie 461 m. Lugduną paskelbė savo sostine. 534 m. jį užkariavo frankai. Ankstyvaisiais viduramžiais Lioną valdė Šventoji Romos imperija. Imperatorius Frydrichas I Barbarosa 1157 m. perdavė miestą valdyti Liono arkivyskupui. 1245 m. ir 1274 m. mieste vyko pirmasis ir antrasis Bažnyčios visuotiniai susirinkimai. XIII a. miestiečiai kovojo už miesto savarankiškumą ir kreipėsi paramos į Prancūzijos karalių Pilypą IV. 1312 m. Lionas buvo prijungtas prie Prancūzijos. XIV a. Lionas tapo svarbiu regiono mugių ir šilko prekybos centru, tačiau nukentėjo per Šimtametį karą. 1470 m. Lione buvo išspausdinta pirmoji knyga prancūzų kalba, o miestas tapo reikšmingu Europos knygų spausdinimo centru. Religinių karų Prancūzijoje metu Lionas buvo hugenotų centru. Karams pasibaigus katalikų pergale, daug protestantų iš Liono išvyko. Prancūzijos revoliucijos metais Lionas buvo žirondistų atrama. XIX a. mieste sparčiai plito tekstilės pramonė. 1914 m. mieste vyko Pasaulinė paroda. Antrojo pasaulinio karo metais Lione buvo okupacinių Vermachto pajėgų būstinė.
Architektūra
redaguotiIšliko senovės Romos pastatų – teatrų, amfiteatrų, akvedukų, odeono griuvėsiai. Gausu bažnyčių: V a. šv. Irenėjo bažnyčia, XII a. romaninė benediktinų bazilika, romaninė gotikinė šv. Jono katedra, XVII a. miesto rotušė, pseudobizantinė XIX a. bazilika. 1829 m. pastatyti Operos rūmai. 1998 m. Liono senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Ekonomika
redaguotiLionas svarbus Prancūzijos transporto centras. Per miestą eina greitojo geležinkelio magistralė, jungianti Paryžių ir Marselį, veikia miesto tarptautinis oro uostas, upių uostas, metropolitenas. Svarbus automobilių, lokomotyvų gamybos, metalo apdirbimo, elektronikos, chemijos, farmacijos, biotechnologijų, tekstilės, maisto, poligrafijos pramonės centras. Piečiau Liono veikia didžiausia Prancūzijoje naftos perdirbimo įmonė.
Sportas
redaguotiFutbolas
redaguoti1984 m. čia vyko VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.
Garsiausi klubai:
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Populations légales 2018. Institut national de la statistique et des études économiques. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
- ↑ Lyon (Lionas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 425-426 psl.
Nuorodos
redaguoti- Informacija turistams
- TooLYON
- Liono svetainė Archyvuota kopija 2016-11-11 iš Wayback Machine projekto.