Krakių valsčius
55°25′š. pl. 23°43′r. ilg. / 55.41°š. pl. 23.72°r. ilg.
| Krakių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Krakės |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Kėdainių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kėdainių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kėdainių apskritis (1944–1950) |
Krakių valsčius (rus. Крокская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Krakės.
Istorija
redaguotiKrakių valsčius žinomas nuo XIII a., pavietas (arba apskritis) minimas nuo XV a. pradžios. Krakių valsčius 1421 m. dovanotas Žemaičių vyskupui (suvalstybintas 1842 m.). Carmečiu valsčius atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Dotnuvos rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5711 | 662 kiemai [2] | 8 seniūnijos | 83 | |
| 1923 m.[3] | 255 | 8479 | 1634 | ||
| 1932 m. | 225 | 11000 | 12 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
257 | 12 apylinkių [5] | |||
Vadovai
redaguoti- Mikalojus Katkus, tarybos pirmininkas nuo 1921 m.
- Ričardas Kuprys, 1932 m.[6]
Suskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Ažytėnai | Ažytėnų seniūnija | Ažytėnų apylinkė |
| Digraičiai | Digraičių seniūnija | Digraičių apylinkė |
| Dovydiškiai | Dovydiškių seniūnija | Dovydiškių apylinkė |
| Jaugiliai | Jaugilių seniūnija | Jaugilių apylinkė |
| Krakės | Krakių seniūnija | Krakių apylinkė |
| Mantviliškis | Montviliškio seniūnija | Mantviliškio apylinkė |
| Medininkai | Madininkų seniūnija | Medininkų apylinkė |
| Meironiškiai | Meironiškių seniūnija | Meironiškių apylinkė |
| Pajieslys | Pajeslio seniūnija | Pajieslio apylinkė |
| Pašušvys | Pašušvio seniūnija | Pašušvio apylinkė |
| Sutkūnai | Sutkūnų seniūnija | Sutkūnų apylinkė |
| Šilainėliai | Šilainių seniūnija | Šilainėlių apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 12 apylinkių |
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1823 | Švelniai | Aleksandras Kazimieras Beresnevičius, vyskupas | 1902 |
| 1928 | Slabada | Jonas Kapačiauskas, statybų technologas | 1981 |
| 1932 | Slabada | Ksavera Vaištarienė, chemikė | 2020 |
| 1937 | Paskerdūmys | Vincentas Kuprys, dainininkas (bosas) | 2022 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 586 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 592–593 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 48