Krono liga

Etiologija nėra aiški. Manoma, kad šios ligos atsiradimui turi įtakos genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai. Žinomi kai kurie genai, lemiantys Krono ligą - tai NOD2/CARD15 genas, kuris lokalizuojasi 16-oje chromosomoje. Šis genas koduoja baltymus, dalyvaujančius atpažįstant žarnyno bakterijas. Skirtingi šio geno variantai gali lemti Krono ligos išsivystymą, sunkesnę ligos eigą, komplikacijas. Imuninę šios ligos prigimtį rodo tai, kad skiriant imunosupresantus gaunamas teigiamas gydomasis poveikis. Iš aplinkos veiksnių ligos išsivystymą skatina rūkymas, taip pat pakitusi žarnyno mikroflora.

 

• Makroskopiniai pokyčiai: pažeidimai segmentiniai, t. y. ligos pažeisti gleivinės plotai kaitaliojasi su sveikais; įvairios išvaizdos pavienės opos, atsirandančios nepakitusioje žarnos gleivinėje; spindžio susiaurėjimai, galintys sukelti žarnos obstrukciją; fistulės tarp žarnų kilpų, su kitais organais, oda, išangės srities fistulės, komplikuotos infekcijos.
• Mikroskopiniai pokyčiai: uždegiminė infiltracija per visą žarnos sienelę: gleivinę, pogleivį, raumeninį sluoksnį ir serozinį dangalą; epitelioidinės nekazeozinės granulomos.

 

Krono ligai būdinga kintanti eiga - paūmėjimus, keičia neišreikštų simptomų ar besimptomiai epizodai, tačiau gali būti ir nuolat aktyvi ligos forma. Klinika priklauso nuo pažeistos virškinamojo trakto dalies.

Dažniausi simptomai yra pilvo skausmas, viduriavimas (retai gali būti kraujo išmatose) ir išangės srities pokyčiai. Iš bendrinių simptomų būdingas karščiavimas.

Pilvo skausmas gali būti nuolatinis, jaučiamas dešinėje klubinėje sritye, dėl klubinės ir aklosios žarnos uždegiminių pokyčių; taip pat gali būti jaučiamas priepuolinis skausmas, su pykinimu ir vėmimu, dėl dalies žarnos obstrukcijos. Būdingi išangės srities pokyčiai: įplėšos, fistulės, abscesai.

Ekstraintestinaliniai simptomai: anemija, svorio kritimas, artritas, mazginė eritema, stomatitas, pyoderma gangrenosum, amiloidozė.

Laboratorinai tyrimai: geležies stokos anemija, megaloblastinė anemija dėl vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo; leukocitozė; padidėjęs CRB, ENG; koprologinis tyrimas: leukocitai, eritrocitai kolito metu; steatorėja dėl malabsorbcijos; hipoalbuminemija.

Kolonoskopija - storosios žarnos gleivinė apžiūrima endoskopu, nustatomi būdingi makroskopiniai morfologiniai pokyčiai: pažeidimų segmentiškumas, opos. Kolonoskopijos metu galima paimti biopsiją, biopsijos medžiagoje ieškoma mikroskopinių pokyčių, būdingų Krono ligai.

Rentgeno tyrimai - pasažinio plonosios žarnos tyrimo ar enterokolizės metu galima nustatyti Krono ligai būdingus pokyčius.

Echoskopija ar kompiuterinė tomografija - vertingi nustatant ir vertinant pūlinius, fistules.

Priklauso nuo ligos eigos ir sunkumo - esant nesunkai ligos formai skiriamas mesalazinas - aminosalicilatas, kuris pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu. Kartais skiriami antibiotikai, kurie gali padėti sukelti Krono ligos remisiją. Jeigu neveiksmingas mesalazinas ir/arba antibiotikai, skiriami gliukokortikoidai - prednizolonas, budenozidas. Jeigu Krono liga vidutinės ar sunkios formos, gydoma sistemiškai skiriamais gliukokortikoidais ir imunosupresantais, pvz.: azatioprinu ar metotreksatu. Galima taikyti ir biologinę terapiją - anti-TNF monokloninius antikūnius.

Gydomos Krono ligos komplikacijos: žarnos perforacija ir peritonitas, masyvus kraujavimas, toksinė didelė gaubtinė žarna, žarnų obstrukcija, sukeliantį mechaninį žarnyno nepraeinamumą, vidinės ir išorinės žarnų fistulės, pilvo ertmės abscesai.