Konstantinopolio III susirinkimas
Konstantinopolio III susirinkimas – šeštasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas įvykęs 680–681 m. Konstantinopolyje.[1]
Šis susirinkimas pasmerkė monoteletizmą – tikėjimą, kad Jėzus Kristus, nors turėjo dvi prigimtis (dievišką ir žmogišką), turėjo tik vieną valią. Susirinkimą sušaukė Bizantijos imperatorius Konstantinas IV ediktu, išleistu 680 m. rugsėjo 10 d.
Pirmasis posėdis, kuriame dalyvavo 43 vyskupai, įvyko tų pačių metų lapkričio 7 d. Jame popiežiaus legatai pareikalavo pasiaiškinimo, kodėl skelbiamos naujos (monoteletistinės) tikėjimo formulės. Antiochijos patriarchas Makarijus atsakė, kad monoteletizmas nėra naujas, o yra remiamas ankstesnių Visuotinių susirinkimų ir Bažnyčios Tėvų. Imperatoriui, kuris pirmininkavo pirmiems vienuolikai posėdžių, paprašius įrodymų, buvo per keletą posėdžių perskaityti įvairūs raštai, galėję patvirtinti ar paneigti Makarijaus teiginį. Kai kurie iš jų (Konstantinopolio II susirinkimo medžiagos dalis, remianti monoteletizmą) buvo pripažinti klastotėmis (čia pat sutikrinus su originalais). Ketvirtajame posėdyje, įvykusiame lapkričio 15 d., buvo perskaitytas monoteletizmą smerkiantis popiežiaus Agatono laiškas. Poroje tolesnių posėdžių (gruodžio 7 d. ir vasario 12 d.) Makarijus tęsė savo tezei palankios medžiagos pristatymą. Kadangi ir vėl kilo abejonių dėl medžiagos tikrumo, imperatorius įsakė visus pateiktus raštus sulyginti su originalais. Tas pat buvo padaryta ir su vasario 13 d. pateikta popiežiaus legatų surinkta medžiaga.
Aštuntasis posėdis įvyko kovo 7 d. Per jį Konstantinopolio patriarchas patvirtino, kad visa medžiaga patvirtina popiežiaus Agatono laiške išsakytą nuomonę. Monoteletizmą pakartotinai išpažinęs Makarijus per kitą posėdį (kovo 8 d.) buvo nušalintas.
Tryliktajame posėdyje (kovo 28 d.) buvo pasmerkti pagrindiniai monoteletizmo pradininkai.
Septynioliktame posėdyje (rugsėjo 11 d.) buvo suderinta nauja (nukreipta prieš monoteletizmą) tikėjimo formulė. Ji buvo priimta ir paskelbta paskutiniame, aštuonioliktame, posėdyje (rugsėjo 16 d.), dalyvaujant imperatoriui. Ja paskelbta doktrina, kad Jėzus Kristus turi dvi prigimtis ir valias – dieviškąją ir žmogiškąją, kurios yra neatskiriamos ir nesumaišytos. Ją pasirašė 174 vyskupai. Doktriną patvirtino popiežius Leonas II.
691 m. Konstantinopolio III susirinkimas pratęsė darbą. Trulo susitikime, be kitų sprendimų, buvo nuspręsta, kad Konstantinopolio imperatorius prilygsta popiežiui, pripažinta imperatoriaus viršenybė prieš visus Rytų patriarchus. Pratęsto susirinkimo, pavadinto Trulo susitikimu, priimtų kanonų nepripažįsta Vakarų krikščioniškos bažnyčios.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Valdas Kužulis. Konstantinopolio III susirinkimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 518 psl.
- Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325–1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1] Archyvuota kopija 2007-10-08 iš Wayback Machine projekto.
- Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
- „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsniai „Third Council of Constantinople“ [2][neveikianti nuoroda] ir „Monothelitism and Monothelites“ [3]
- EWTN internetinė biblioteka, „THE COUNCIL OF CONSTANTINOPLE Session III – 680–681 A. D.“ [4] Archyvuota kopija 2012-07-04 iš Wayback Machine projekto., paimta iš „Decrees of the Ecumenical Councils“, red. Norman P. Tanner