Juozas Ambraziejus (1877)

Nuo 1899 m. laikraščio „Ūkininkas“ bendradarbis. 1898 m. įkūrė slaptą kaimo jaunimo organizaciją „Šienpjoviai“ ir 1901 m. „Artojų draugiją“ nelegaliai lietuviškai spaudai platinti ir vaidinimams rengti. Organizavo lietuviškos spaudos (knygų, laikraščių, atsišaukimų) platinimą. Kaip artistas dalyvaudavo draugijos rengiamuose vaidinimuose. Padėjo savo dėdei, knygnešiui, kunigui Adomui Grinevičiui – pranešdavo apie gresiamas kratas. Įtraukė į lietuviškos spaudos platinimą jaunąjį Mykolą Krupavičių.

Veikė Barzdos slapyvardžiu. Įkliuvo klijuojant atsišaukimus. 1902 m. įtrauktas į „Artojų“ draugijos narių bylą, kaltintas lietuviškos spaudos, gautos iš Vinco Bielskaus, platinimu, atsišaukimų klijavimu. Dėl 1904 m. caro manifesto byla nutraukta. 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo atstovas, už jo nutarimų propagandą kalintas Kalvarijos kalėjime ir ištremtas į Oloneco guberniją (Karelija). Po caro manifesto grįžo į Lietuvą.

Vengdamas persekiojimų, 1907 m. išvyko į Škotiją, nuo 1908 m. gyveno Brukline, Niujorke (JAV). Įsitraukė į lietuvių veiklą, pelnė „dėdės Ambraziejaus“ vardą. 1914–1916 m. laikraščio „Vienybė lietuvninkų“ administratorius. 1914–1917 m. Lietuvos autonomijos fondo iždo globėjas. 1920–1928 m. Lietuvos atstatymo bendrovės direktorius. 1928–1940 m. Lietuvių laivakorčių agentų sąjungos pirmininkas. Vienas Amerikos lietuvių tautinės sandaros kūrėjų. Susivienijimo lietuvių Amerikoje ir Tėvynės mylėtojų draugijos narys.^[1][2] 1935 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas LDK Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.

• Vincas Tercijonas. Juozas Ambraziejus. Brooklyn, 1952 m.