Junanas

Pagrindinis straipsnis – Junano istorija.

Junanas – ilgą laiką valstybingumą turėjusi teritorija, kuri seniau apėmė ne tik dab Junano provinciją, bet ir pietinį Sičuaną, vakarinį Guizhou, šiaurinį Mianmarą. Prie Kinijos buvo prijungta Juan dinastijos laikais (XIII a.), jį užkariavus mongolams.

Seniausias civilizacijos židinys teritorijoje IV a. pr. m. e. atsirado prie Dianči ežero, kur kinų šaltiniai mini Dian (滇) valstybę. Archeologiniai šaltiniai parodo tuo metu labai išvystytą bronzos apdirbimo techniką. Spėjama, kad vietinės kultūros garbintas gyvūnas buvo karvė.

109 m. pr. m. e. Kinijos imperatorius Vudi užėmė šias teritorijas ir įsteigė čia Jidžou provinciją. Tuo pat metu tas pats imperatorius užėmė senąją Korėjos valstybę Kočiosoną ir Pietų Kinijos valstybę Namvietą. Visose šiose teritorijose buvo sparčiai platinama Kinijos kultūra, paremta literatūrine kinų kalba, papročiais. Tokiu būdu Junanas buvo įjungtas į sinosferą.

Nusilpus Kinijai Trijų karalysčių laikotarpiu, Junanas vėl tapo nepriklausomas, ir su kai kuriais pertrūkiais išsaugojo nepriklausomybę. Tuo metu valstybės sostinė buvo prie Dianči ežero, ir ją valdė i tautos Cuan klanas.

VIII a. prie Erhajaus ežero bajų tauta sukūrė daug smulkių valstybėlių, kiniškai vadinamų zhao, 728 m. pietinės zhao valdovas Piluoke užėmė kitas valstybes ir susikūrė Nanzhao (kin. pietinė zhao). IX a ši valstybė išsiplėtė visame Junane, o vieną kartą nusiaubė Kinijos provincijos miestą Čengdu, taip pat pietuose esantį Mianmarą (tuometinė Piu).

Nanzhao nusilpus, 937 m. čia į valdžią atėjo nauja dinastija, ir valstybė pakeitė pavadinimą į Dali (bajų kalba Darllit), taip pat vadinta ir jos sostinė (Dali) prie Erhajaus ežero. Jos valdovai propagavo kinišką budizmą. Valstybė klestėjo dėka arbatos kelio, kuris jungė Kiniją, Mianmarą ir Tibetą.

XIII a. mongolų chanui užėmus sostinę Dali, valstybė buvo inkorporuota į Kinijos sudėtį kaip Junano provincija. Centrinė valdžia paliko vietinius valdytojus (vadinamus tusi), skatindama jų tarpusavio nesutarimus, kas didino krašto etninį ir politinį susiskaldymą. Tokių valdytojų buvo priskaičiuojama apie 300, ir dauguma jų išvystė vietines dinastijas. Tik nuo XVII a. tusi pradėti keisti skiriamais iš sostinės valdininkais.

XIX a. labai paspartėjo šiaurės hanių migracija į Junaną (tarp 1775 ir 1850 m. regiono gyventojų skaičius išaugo nuo 4 iki 10 mln.). Nuo XVII a. regione daugėjo ir musulmonų (panthay), kurie kontroliavo prekybos kelius ir pelningą prekybą tarp Mianmaro ir Kinijos. 1855 m. jie inicijavo sukilimą prieš Kinijos valdžią, prie kurio prisijungė dauguma Junano tautų. 1859 m. paskelbta nepriklausoma valstybė Pignan (平南), kuri išsilaikė iki 1868 m. Sukilimas buvo numalšintas labai žiauriai, o musulmonai masiškai migravo į kaimyninį Mianmarą.

XX a., po Kinijos Respublikos paskelbimo, Junanas buvo galutinai inkorporuotas į Kinijos sudėtį.

Junanas padalintas į šešiolika prefektūrų lygmens administracinių vienetų:

• Kunmingas (昆明市 Kūnmíng Shì)
• Čiudzingas (曲靖市 Qǔjìng Shì)
• Jusi (玉溪市 Yùxī Shì)
• Baošanas (保山市 Bǎoshān Shì)
• Džaotongas (昭通市 Zhāotōng Shì)
• Lidziangas (丽江市 Lìjiāng Shì)
• Pu-eras (普洱市 Pǔ'ěr Shì)
• Lincangas (临沧市 Líncāng Shì)
• Dehongo dajų ir dzingpo autonominė prefektūra (德宏傣族景颇族自治州 Déhóng Dǎizú Jǐngpōzú Zìzhìzhōu)
• Nudziango lisu autonominė prefektūra (怒江傈僳族自治州 Nùjiāng Lìsùzú Zìzhìzhōu)
• Dečeno tibetiečių autonominė prefektūra (迪庆藏族自治州 Díqìng Zàngzú Zìzhìzhōu)
• Dali bajų autonominė prefektūra (大理白族自治州 Dàlǐ Báizú Zìzhìzhōu)
• Čusiongo i autonominė prefektūra (楚雄彝族自治州 Chǔxióng Yízú Zìzhìzhōu)
• Honghės hani ir i autonominė prefektūra (红河哈尼族彝族自治州 Hónghé Hānízú Yízú Zìzhìzhōu)
• Venšano džuangų ir miao autonominė prefektūra (文山壮族苗族自治州 Wénshān Zhuàngzú Miáozú Zìzhìzhōu)
• Sišuangbannos dajų autonominė prefektūra (西双版纳傣族自治州 Xīshuāngbǎnnà Dǎizú Zìzhìzhōu)

Junanas – labiausiai į pietvakarius nutolusi Kinijos provincija. Ribojasi su Guangsi, Guidžou, Sičuanu, Tibetu, taip pat Mianmaru, Laosu ir Vietnamu. Per pietinę provincijos dalį eina Vėžio atogrąža.

Aukščiausias taškas – Kavagebo (Kawagebo) viršukalnė (6740 m).

Teka Jangdzė (čia vadinama „Dzinša upe“ (Jinsha jiang) – „Auksinio smėlio“ upe), Mekongas.

Junanas pasižymi didžiausia etnine įvairove visoje Kinijoje. Apie 38 % visų provincijos gyventojų yra etninės mažumos, tarp jų – i, bai, hani, tajai, dai, miao, lisu, hui, lahu, va, nasi, jao, tibetiečiai, dzingpo, blangai, pumi, nu, ačangai, dzinuo, mongolai, derungai, mandžiūrai, šui ir buji.

Kinijoje ir už jos ribų garsi Junano arbata, ypač vadinamasis pueras.

Turistų gausiai lankomi Dali, Lidziango miestai, Sišuangbanos regionas (dai tautos kultūra), Šangri-la sritis (tibetietiška kultūra), Tigro šuolio tarpeklis, „Akmenų miškas“ šalia Kunmingo, Juanjango ryžių laukai.

• Puslapis keliautojams (prancūziškai) Archyvuota kopija 2012-11-06 iš Wayback Machine projekto.
• Puslapis keliautojams (angliškai)
• Žemėlapis

Kinijos administracinis suskirstymas

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas SAR: Honkongas | Makao