Jonas V Paleologas

 

Jonas VI Kantakuzinas, tėvo draugas, tapo regentu ir antruoju imperatoriumi (1347–1354 m.) po pilietinio karo 1342–1347 m. dėl regentystės prieš Jono motiną Aną Savojietę, patriarchą Joną XIV Kaleką ir didįjį kunigaikštį Aleksijų Apokauką. Po kovos su Jonu Kantakuzinu, Jonas V tapo vieninteliu imperatoriumi 1354 m. Ana Savojietė užstatė Bizantijos karūnos brangenybes už 30 tūkst Venecijos dukatų. Per jo ilgą valdymą vis labiau menko imperatoriaus valdžia. Jam valdant Osmanų imperija, vadovaujama sultono sūnaus Suleimano Pašos, užėmė Adrianopolį ir Filipolį bei privertė imperatorių sumokėti duoklę. Kai turkai užėmė Galipolį ir kėlė grėsmę Konstantinopoliui, Jonas V kreipėsi pagalbos į Vakarus ir mainais žadėjo panaikinti Stačiatikių ir Katalikų bažnyčių schizmą ir pripažinti Romos viršenybę. Nuskurdintas karo jis buvo sulaikytas kaip skolininkas, kai lankėsi Venecijoje 1369 m. O 1371 m. jis pripažino sultono Murado I viršenybę, be to, jis padėjo Jonui V atgauti sostą 1379 m., kai jį nuvertė sūnus Andronikas IV Paleologas 1376 m. Jo anūkas Jonas VII Paleologas nuvertė trumpam Joną V, bet pats buvo greitai pašalintas. Jono V įpėdiniu tapo Manuilas II Paleologas, o jaunesnysis sūnus Teodoras I Paleologas tapo Morėjos despotu 1383 m.

Valdymo pabaigoje, 1390 m., Jonas V liepė sustiprinti Konstantinopolio Auksinius vartus, panaudojant apleistų miesto bažnyčių marmurą. Prieš darbų baigimą Bajezidas I pagrasino, jog apakins Jono V sūnų Manuelį (kurį laikė įkaitu), jei darbai nebus atšaukti. Jonas V pakluso, bet teigiama, jog jis kentėjo nuo pažeminimo ir, pasak istorikų, mirė nuo nervinio šoko 1391 m. vasario 16 d.

Jonas V Paleologas vedė Eleną Katakuziną, savo bendravaldžio Joano VI dukterį. Vaikai:

• Andronikas IV − Bizantijos imperatorius 1376−1379
• Manuilas II Paleologas− Bizantijos imperatorius 1391−1425
• Michailas
• Feodoras I Paleologas − Morejos despotas
• Irina − savo pusbrolio Chalilio, sultono Orchano ir Feodoros Kantakuzinos sūnaus žmona.