Imperatorius Karolis V

 

 

Karolis buvo Filipo I Gražiojo ir Joanos Kastilietės sūnus bei Ferdinando II Aragoniečio ir Izabelės Kastilietės anūkas. Jis gimė Gente ir iki 1517 m. gyveno Nyderlanduose, kur mokėsi pas Adrianą iš Utrechto, būsimąjį popiežių Adrianą VI. Mokėjo prancūzų ir flamandų kalbas, vėliau išmoko ir ispanų kalbą. 1506 m. po tėvo mirties Karolis paveldėjo Nyderlandus ir Franš-Komte. 1515 m. jis buvo paskelbtas pilnamečiu ir pradėjo valdyti Flandriją.

Po savo senelio Ferdinando mirties 1516 m. Karolis tapo Kastilijos karaliumi kartu su savo motina ir taip pat paveldėjo Aragoną, Navarą, Grenadą, Neapolį, Siciliją, Sardiniją ir ispanų valdas Amerikoje. Jis buvo pirmasis monarchas karūnuotas Aragono ir Kastilijos karūnomis, dėl to laikomas pirmuoju Ispanijos karaliumi. 1519 m., po kito savo senelio Maksimiliano mirties, jis paveldėjo Habsburgų teritorijas Austrijoje ir tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi.

Karolis V vedė Izabelę, Portugalijos karaliaus Jono III seserį, o Jonas II šiek tiek anksčiau vedė Karolio seserį Kateriną.

Karolio V valdos buvo išskaidytos – Ispanijos, Italijos, Austrijos ir Nyderlandų valdos buvo atskirtos viena nuo kitos, o jų suvienijimui labiausiai trukdė Prancūzija. Savo valdymo metu Karolis kariavo keletą karų su Prancūzija, kurių pirmasis buvo šiaurės Italijoje 1521 m. 1527 m. jo kariuomenė nusiaubė Romą ir dėl šio įvykio sukėlė didelį popiežiaus nepasitenkinimą, bet tai sutrukdė popiežiui anuliuoti Anglijos karaliaus Henriko VIII santuoką su Karolio teta Katerina Aragoniete.

1525 m. karo, kurį palaikė Anglija metu Karolis paėmė į nelaisvę Prancūzijos karalių Pranciškų I ir privertė jį pasirašyti Madrido sutartį, pagal kurią pripažintos Karolio pretenzijos į Šiaurės Italiją. Paleistas iš nelaisvės Pranciškus I sutarties nesilaikė.

1529 m. Kambrė sutartimi su Prancūzija ir Barselonos taika, pasirašyta su popiežiumi, buvo pripažinta, kad Karolis yra Šventosios Romos imperijos imperatorius ir jam leidžiama išlaikyti žemes užgrobtas Italijoje.

 

 

Ilgus metus Karolis kovojo su Osmanų imperija ir jos sultonu Suleimanu Didžiuoju. Osmanų pajėgų išpuoliai palei viduržemio jūros pakrantę grėsė Habsburgų valdoms ir taikai Vakarų Europoje. 1529 m. turkų skverbimasis iš pietryčių Europos pasiekė net Vieną.

1535 m. Karolis laimėjo svarbų mūšį Tunise, bet 1536 m. Prancūzijos karalius Pranciškus I susivienijo su Suleimanu prieš Karolį. Nors 1538 m. Pranciškus I buvo įtikintas pasirašyti taikos sutartį, 1542 m. jis vėl susivienijo su osmanais. Sekančiais metais Karolis susivienijęs su Henriku VIII privertė Pranciškų I pasirašyti Krepi (Crepy) paliaubas. Dar vėliau Karolis pasirašė žeminančią sutartį su osmanais, norėdamas gauti atokvėpį po ilgų ir sekinančių karų.

Kaip Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis V pakvietė Martiną Liuterį į Vormso suvažiavimą 1521 m. garantuodamas jam laisvę, jei jis atvyks. Tais pačiais metais jis pasmerkė Liuterį ir jo šalininkus, bet buvo pernelyg užimtas kitomis problemomis, kad rimtai pasipriešintų protestantizmo plitimui.

1545 m. Tridento susirinkimo pradžia žymėjo prasidedančią kontrreformaciją ir Karoliui pavyko patraukti keletą imperijos kunigaikščių į katalikybės pusę. 1546 m. jis pradėjo karą su Šmalkaldeno lyga ir nugalėjo Saksonijos kunigaikštį Joną Fridrychą, o 1547 m. įkalino Heseno kunigaikštį Filipą. 1547 m. Augsburgo suvažiavime jis paskelbė kompromisą religiniais klausimais, kuris turėjo tenkinti ir katalikus ir protestantus. Pagal vadinamąją Augsburgo religinę taiką, paskelbtą 1555 metais, pripažinta kunigaikščių teisė laisvai pasirinkti katalikų ar Liuterio tikėjimą ir versti gyventojus jį išpažinti („Cuius regio, eius religio“).

1548 m. Karolis V sukūrė Septyniolika Nyderlandų provincijų, kurios nepriklausė nei imperijai, nei Prancūzijai.

1555 m. spalį Karolis V perleido sūnui Pilypui II Burgundiją. 1556 m. sausio mėn. Karolis atsisakė Ispanijos sosto, kurį irgi perleido Pilypui II. Austrijos valdų paveldėtoju paskyrė brolį Ferdinandą II, kuris ir anksčiau rūpinosi austriškaisiais reikalais, kovomis su turkais. Karolis pasitraukė į vienuolyną Yuste, manoma, kad tuo metu jis kentė nuo nervinio išsekimo. Karolis mirė 1558 m. Po jo mirties Habsburgų valdos suskilo į dvi dalis.

•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Titulinis Burgundijos hercogas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Brabanto hercogas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Limburgo hercogas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Lotaringijos hercogas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Liuksemburgo hercogas kaip Karolis III
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Namūro markizas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Burgundijos grafas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Artua grafas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Karoles grafas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Flandrijos grafas kaip Karolis III
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Hainauto grafas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Olandijos grafas kaip Karolis II
•   1506 m. rugsėjo 25 d.–1556 m. sausio 16 d.: Zelandijos grafas kaip Karolis II
•   1543 m. rugsėjo 12 d.–1556 m. sausio 16 d.: Gelderlando hercogas kaip Karolis III
• 1543 m. rugsėjo 12 d.–1556 m. sausio 16 d.: Ziutfeno grafas kaip Karolis II
•   1516 m. kovo 14 d.–1556 m. sausio 16 d.: Kastilijos ir Leono karalius kaip Karolis I (su Joana, 1516 m. kovo 14 d. – 1555 m. balandžio 12 d.)
•   1516 m. kovo 14 d.–1556 m. sausio 16 d.: Aragono karalius ir Sicilijos karalius kaip Karolis I (su Joana, 1516 m. kovo 14 d. – 1555 m. balandžio 12 d.)
•   1516 m. kovo 14 d.–1555 m. balandžio 12 d.: Neapolio karalius kaip Karolis IV (su Joana, 1516 m. kovo 14 d. – 1555 m. balandžio 12 d.)
•  : 1519 m. birželio 28 d.–1530 m. vasario 24 d.: Romėnų karalius kaip Karolis V
•  : 1530 m. vasario 24 d.–1556 m. sausio 16 d.: Šventosios Romos imperatorius kaip Karolis V
•   1519 m. sausio 12 d.–1521 m.: Austrijos princas kaip Karolis I

Titulai

Imperatorius Karolis V     Habsburgų dinastija Gimė: 1500 m. vasario 24 d. Mirė: 1558 m. rugsėjo 21 d. Karališkieji titulai Anksčiau valdė Pilypas I (Kastilija)     Brabanto, Limburgo, Lotaringijos ir Liuksemburgo hercogas, Namūro, Artua, Flandrijos, Hainauto, Olandijos, Zelandijos ir Burgundijos grafas 1506 m. rugsėjo 25 d. - 1555 m. spalio 25 d. po 1549 m. Habsburgų Nyderlandų Septyniolikos provincijų valdovas Vėliau valdė Pilypas II Anksčiau valdė Ferdinandas II Katalikas     Ispanijos karalius (Aragono, Sicilijos, Neapolio, Majorkos, Navaro ir Valensijos karalius, Barselonos grafas) 1516 m. kovo 14 d. - 1556 m. sausio 16 d. Kartu su Joana (1516-1555) Anksčiau valdė Joana     Kastilijos ir Leono karalius 1516 m. kovo 14 d. - 1556 m. sausio 16 d. Kartu su Joana (1516-1555) Anksčiau valdė Wilhelm, Duke of Jülich-Cleves-Berg     Gelderlando hercogas ir Ziutfeno grafas 1543 m. rugsėjo 12 d. - 1556 m. sausio 16 d. Anksčiau valdė Imperatorius Maksimilijonas I     Austrijos princas, Stirijos, Karintijos ir Krainos hercogas, Tirolio grafas 1519 m. sausio 12 d. - 1521 m. Vėliau valdė Imperatorius Ferdinandas I     Romėnų karalius 1519 m. birželio 28 d. - 1530 m. vasario mėn. Šventosios Romos imperijos paskirtasis imperatorius     Šventosios Romos imperatorius 1530 m. vasario mėn. - 1556 m. sausio 16 d.     Italijos karalius 1530 m. vasario mėn. - 1556 m. sausio 16 d.     Ispanijos karališkoji šeima Prieš tai: Karalaitė Joana     Astūrijos princas 1504 m. lapkričio 26 d. - 1516 m. kovo 14 d. Po to: Karalaitis Pilypas Pretendento titulai Prieš tai: Ferdinandas II Katalikas — NOMINALUS —     Bizantijos imperatorius 1516 m. kovo 14 d. - 1556 m. sausio 16 d. Po to: Pilypas II Prieš tai: Pilypas I (Kastilija) — NOMINALUS —     Burgundijos hercogas 1506 m. rugsėjo 25 d. - 1555 m. spalio 25 d.