Haruki Murakami

H. Murakami gimė pokario Japonijoje, kai kilo kūdikių bumas.^[3] Nors gimė Kiote, didžiąją dalį jaunystės praleido Kobėje. Jo tėvas buvo budistų šventiko sūnus,^[4] o motina Osakos pirklio dukra.^[5] Abu mokėsi japonų literatūros.^[6]

H. Murakami tėvas buvo įsitraukęs į Antrajį Kinijos-Japonijos karą ir dėl to buvo stipriai traumuotas, kas vėliau paveikė ir patį H. Murakami.

Nuo vaikystės H. Murakami smarkiai sąlygojo vakarietiška kultūra, ypač muzika ir literatūra. Jis užaugo skaitydamas įvairių pakraipų europiečių bei amerikiečių rašytojus (pvz.: Franz Kafka, Kurt Vonnegut, Gustave Flaubert, Charles Dickens, Fiodoras Dostojevskis, Richard Brautigan, Jack Kerouac) ir dėl smarkios vakarietiškos įtakos skyrėsi nuo kitų japonų rašytojų.^[7]

H. Murakami studijavo dramą Vasedos universitete Tokijuje, kur sutiko savo žmoną Joko. Jo pirmasis darbas buvo įrašų studijoje, kur dirbo jo personažas Toru Vatanabė iš „Norvegų girios“. Prieš baigdamas studijas jis atidarė kavinę (džiazo barą vakarais) „Peter Cat“ Kokubundžyje su žmona,^[8] Jie valdė barą 1974–1981 m.^[9] Pora nusprendė nesusilaukti vaikų.

Daugelio jo kūrinių temos ir pavadinimai susiję su klasikine muzika, pvz.: trys knygos, sudarančios „Prisukamo paukščio kroniką“: „Šarka vagilė“ (pagal Rosinio operos uvertiūrą), „Paukštis pranašas“ (Šumano kurinys pianinui) ir „Paukščių gaudytojas“ (personažas iš Mocarto operos „Užburtoji fleita“). Kai kurie romanai pavadinti pagal dainas: „Dance, Dance, Dance“ (pagal The Dells dainą, nors manoma, kad pagal The Beach Boys kūrinį), „Norvegų giria“ (The Beatles daina), „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“ (pirma pavadinimo dalis yra Nat King Cole daina).^[10]

H. Murakami yra entuziastingas maratono bėgikas ir triatletis, nors pradėjo bėgti sulaukęs 33 metų. 1996 m. birželio 23 d. jis užbaigė pirmą ultramaratoną, 100 km trasą aplink Saromos ežerą Hokaide.^[11] Jis aprašė savo ryšius su bėgimu 2008 m. kurinyje „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“.^[12]

H. Murakami pradėjo rašyti 29 metų.^[13] Jis teigia, kad jam atėjo įkvėpimas parašyti romaną „Išgirsk vėjo dainą“ (1979 m.) kai jis žiūrėjo beisbolo rungtynes.^[14] 1978 m. Džingu stadione Murakami stebėjo varžybas tarp Yakult Swallows ir Hiroshima Carp, kai atėjo eilė smūgiuoti amerikiečiui Dave Hilton. Pagal dažnai kartojamą istoriją, kai D. Hilton atmušė dvigubą, Murakami tuo pat metu suprato, kad gali rašyti.^[15] Naktį grįžęs namo jis pradėjo rašyti romaną. Prie to kūrinio jis dirbo kelis mėnesius po trumpą laiko tarpą, kai grįždavo iš baro. Baigęs romaną, jis išsiuntė vieninteliam konkursui, kuris priimdavo tokius ilgus kūrinius ir laimėjo pirmą vietą.

„Išgirsk vėjo dainą“ sėkmė paskatino jį toliau rašyti. Po metų jis parašė „1973-iųjų kinišką biliardą“, pirmo romano tęsinį. 1982 m. jis išspausdino „Avies medžioklę“, kuri susilaukė kritikų pripažinimo. Šie trys romanai sudaro „Žiurkės trilogiją“ (tęsinys „Dance, Dance, Dance“, parašytas vėliau, nepriskiriamas trilogijai), kuri yra apie neįvardintą pasakotoją ir jo draugą „Žiurkę“. Murakami manė, kad du pirmieji jo romanai buvo „silpni“ ir nesistengė jų išversti į kitas užsienio kalbas.^[16] „Avies medžioklė“ buvo „pirmoji knyga, kur aš galėjau pajusti tam tikrą jausmą, džiaugsmą pasakojant istoriją. Kai tu skaitai gerą istoriją, toliau skaitai. Kai aš rašau gerą istoriją, tęsiu rašymą“.^[17]

1985 m. H. Murakami parašė romaną „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“, kuris magiškiems jo kūrybos elementams suteikė naują prasmę. H. Murakami didžiausią pripažinimą pelnė 1987 m. išleidęs romaną „Norvegų giria“, nostalgišką pasakojimą apie praradimus ir seksualinį savęs ieškojimą. Šio romano buvo parduota daugiau nei milijonas kopijų ir labiausiai jis paplitęs buvo tarp jaunų japonų.^[18]

Knyga „Norvegų giria“ iškėlė nelabai žinomą rašytoją į dienos šviesą. H. Murakami keliavo per Europą, gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Romanas „Prisukamo paukščio kronikos“ (1995) apjungia realybę ir fantaziją, turi fizinio smurto elementų. Romanas buvo apdovanotas Yomiuri apdovanojimu, vieno didžiausiu H. Murakami kritiko , Kenzaburō Ōe, kuris pats 1994 m. laimėjo Nobelio Literatūros premiją.^[19]

H. Murakami teigia, jog jis pakeitė savo poziciją iš tas, kuris „atsiskyręs“ į tą, kuris „įsipareigojęs“ po to, kai 1991 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. "Jo pirmosios knygos, jis sakė, buvo paremtos asmenine tamsa, o jo vėlesni darbai atsižvelgė į tamsą, rastą žmonijoje ir istorijoje, " rašė Wendy Edelstain UC Berkeley News straipsnyje.^[20]

H. Murakami stipriai prisidėjo prie savo kūrybos vertimo į anglų kalbą. Autorius nenorėjo, jog jo kūriniai būtų išversti pažodžiui, todėl skatino kūrinius adaptuoti amerikietiškai kultūrai.

Romanas „Mylimoji Sputnik“ buvo išleistas 1999 m. „Kafka pakrantėje“ išleistas 2002 m. ir 2005 m. išverstas į anglų kalbą. 2006 m. „Kafka pakrantėje“ laimėjo Pasaulio maginės fantastikos premiją.^[21] Angliškai verstas jo romanas „Pernakt“ buvo išleistas 2007 m. New York Times jis buvo išrinktas kaip „labiausiai įsidėmėtinas metų romanas“.^[22] Vėlyvaisiais 2005 m., H. Murakami išleido trumpų istorijų rinkinį pavadinimu Tōkyō Kitanshū, arba 東京奇譚集, kuris verčiasi kaip „Tokijo paslaptys“. 2006 m. rugpjūčio mėnesį buvo išleistas angliškai verstas 24 trumpų istorijų rinkinys „Aklas gluosnis, Mieganti moteris“. Rinkinį sudaro ir senesni darbai iš 80-tųjų, ir naujesnės trumpos istorijos.

2007 m. Japonijoje išleista knyga „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“, kurioje autorius rašo istorijas apie savo patirtį bėgiojant maratonuose, knyga anglišku vertimu buvo išleista Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose 2008 m.

Shinchosha Publishing išleido H. Murakamio romaną „1Q84“ Japnijoje 2009 m. gegužės 29 d. 1Q84 tariama „ichi kyū hachi yon“, taip pat kaip 1984, nes 9 japoniškai taip pat tariama „kyū“.^[23] 2013 m. rugpjūčio mėnesį išleistas romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ tapo pasauliniu bestseleriu, tačiau susilaukė daug skirtingų atsiliepimų.^[24]

H. Murakami kūryba postmodernistinė, pastebima vaikystėje skaitytų autorių, K. Voneguto, R. Brotigano, įtaka.^[25] Rašytojo kūriniams būdinga humoras, ironija, cinizmas, fikcija, yra mokslinės fantastikos, siurrealizmo poetikos elementų, kriminalinės, detektyvinės literatūros bruožų, gausu literatūros žanrų žaismo.^[26] Pagrindinės temos: vienišumas ir vienatvė,^[27] dvasinė tuštuma sudėtingoje pinigų ir informacijos visuomenėje,^[28] žmogiškųjų vertybių nykimas, susvetimėjimas, gebėjimo būti savimi ir bendrauti su kitais praradimas, meilės ilgesys, egzistencijos ieškojimai.^[26]

• 1979: Gunzo Apdovanojimas (geriausias pirmasis romanas) – „Išgirsk vėjo dainą“
• 1982: Noma Literatūros prizas (geriausias naujokas) – „Avies medžioklė“
• 1985: Tanizaki Prizas – „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“
• 1995: Yomiuri Prizas (geriausias romanas) – „Prisukamo paukščio kronikos“
• 1999: Kuwabara Takeo Prizas – „Underground“
• 2006: Pasaulio Maginės Fantastikos premija (geriausias romanas) – „Kafka pakrantėje“
• 2006: Frank O’Connor Tarptautinis trumpų istorijų adovanojimas – „Aklas gluosnis, Mieganti moteris“
• 2016: Hanso Christiano Anderseno literatūros apdovanojimas

20006 m. H. Murakami gavo šeštą Kafkos prizą už savo romaną „Kafka pakrantėje“.^[29]

2011 m. H. Murakami paaukojo 80,000 eurų kovo 11-osios tsunamio aukoms ir nukentėjusiesiems nuo Fukušimos atominės elektrinės avarijos.^[30]

Pastaraisiais metais autorius buvo minimas kaip galimas Nobelio Literatūros premijos laureatas. Nepaisant to, H. Murakami juokdamasis sako, jog "Ne, aš nenoriu apdovanojimų. Tai reiškia, jog jau pabaiga."

• Avies medžioklė: romanas / iš anglų kalbos vertė Arnoldas Marius Daškus. -Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2003. – 264 p.
• Dansu, dansu, dansu: romanas / iš anglų kalbos vertė Milda Dyke, Irena Jomantienė. -Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2004. – 390 p.
• Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas: romanas / iš anglų kalbos vertė Jūratė Nauronaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2005. – 451 p.
• Norvegų giria: romanas / iš anglų kalbos vertė Jūratė Nauronaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2005. – 460 p. ISBN 9955-584-82-3
• Žmogaus Avies Kalėdos: iliustruota knyga vaikams / iš japonų kalbos vertė Violeta Devėnaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2005. – 68 p. ISBN 9955-23-002-9
• Prisukamo paukščio kronikos: romanas / iš anglų kalbos vertė Jūratė Nauronaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2007. – 671 p. ISBN 978-9955-23-084-7
• Kafka pakrantėje: romanas / iš anglų kalbos vertė Ieva Stasiūnaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2007. – 518 p. ISBN 978-9955-23-064-9
• Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2007. – 200 p. ISBN 978-9955-23-128-8
• Mylimoji Sputnik / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2009. – 206 p. ISBN 978-9955-23-289-6
• Pernakt: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2009. – 167 p. ISBN 978-9955-23-317-6
• 1Q84. Pirma knyga: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 400 p. ISBN 978-9955-23-428-9
• 1Q84. Antra knyga: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 350 p. ISBN 978-9955-23-460-9
• 1Q84. Trečia knyga: romanas / iš japonų kalbos vertė Ieva Susnytė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2011. – 415 p. ISBN 978-9955-23-482-1
• Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą / iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2012. – 192 p. ISBN 978-9955-23-584
• Visi Dievo vaikai šoka / iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2013. – 160 p. ISBN 978-9955-23-684
• Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai / iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2014. – 312 p. ISBN 978-9955-23-754
• Dramblys pradingsta / iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė. – Vilnius: UAB „Baltų lankų“ leidyba, 2014. – 384 p. ISBN 978-9955-23-796

Vikicitatos

 

Puslapis Vikicitatose –

Haruki Murakami

• Haruki Murakami oficialus puslapis
• Haruki Murakami – The New Yorker
• Haruki Murakami – The New York Times