Gruodžio 26

• Katalikų šalys – Antroji Kalėdų diena.

Gaudilas – Gaudilė – Ginda – Gindas – Gindvilas – Gindvilė – Relinda – Stepa – Stepanija – Stepas – Steponas – Steponė

• 1661 m. – pasidavė Kaune 1655 m. įsitvirtinusi Maskvos caro kariuomenės įgula.^[1]
• 2004 m. – Kaune iškilmingai pašventinta Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika;
• 2006 m. – atidarytas vandens pramogų parkas Druskininkuose.
• 2020 m. – gautos pirmosios vakcinos nuo COVID-19.

• 1857 m. – Motiejus Grybauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1928 m.).
• 1898 m. – Juozas Rauktys, miškininkas, pedagogas, mokslininkas, profesorius, Lietuvių enciklopedijos miškininkystės ir botanikos skyrių redaktorius ir bendradarbis (m. 1974 m.).
• 1900 m. – Jonas Marcinkevičius, Lietuvos rašytojas, dramaturgas (m. 1953 m.).
• 1905 m. – Antanas Lingis, vienas visų laikų rezultatyviausių Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjų. Per 33 sužaistas rungtynes pelnė 12 įvarčių. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25 d (m. 1941 m.).
• 1908 m. – Kazys Bauba, Lietuvos žurnalistas, pedagogas (m. 1943 m.).
• 1927 m. – Petras Skodžius, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis.
• 1930 m. – Vytautas Rimkevičius, lietuvių prozininkas, dramaturgas (m. 1991 m.).
• 1935 m. – Stanislava Aldona Gedvilaitė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1936 m. – Gražina Ona Kudrickienė, lietuvių audėja, tautodailininkė.
• 1939 m. – Kazys Kšanas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1940 m. – Mykolas Šukutis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1942 m. – Eugenija Ona Čekanauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Gražina Agapova, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m. – Genovaitė Kimbrienė, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Vladislovas Balkauskas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Arvydas Sekmokas, Lietuvos politikas, LR energetikos ministras, buvęs LR ekonomikos viceministras.
• 1953 m. – Tomas Hendrikas Ilvesas, psichologas, politologas, Estijos politinis veikėjas.
• 1957 m. – Helena Daugmaudienė, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m.:
  • Benediktas Balkauskas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Cirtautas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Vytautas Zubras, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Darius Gvildys, Lietuvos futbolininkas, treneris. Žaidė gynėjo pozicijoje. Kurį laiką kviestas į nacionalinę rinktinę.

• 1880 m. – Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis, Lietuvos kunigas, kraštotyrininkas, kalbininkas, gamtininkas (g. 1821 m.).
• 1897 m. – Jonas Radavičius, prelatas, kovotojas už lietuvybę carizmo priespaudos metais (g. 1837 m.).
• 1935 m. – Feliksas Galminas, Lietuvos knygnešys, savivaldybininkas (g. 1862 m.).
• 1952 m. – Pranas Dulkė, vargonininkas ir chorvedys (g. 1896 m.).
• 1961 m. – Kazimieras Ječius, Jacevičius, Lietuvos agronomas (g. 1898 m.).
• 1976 m. – Jonas Julius Bielskis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (g. 1891 m.).
• 1983 m. – Vladas Niunka, LTSR valstybinis ir partinis veikėjas, LTSR Mokslų akademijos akademikas (g. 1907 m.).
• 1986 m. – Jonas Kabelka, Lietuvos kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas, baltistas, vertėjas (g. 1914 m.).
• 1994 m. – Sofija Pusdešrytė-Adomaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1912 m.).
• 2020 m. – Antanas Damulis, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1951 m.).
• 2021 m. – Aldona Bartusevičienė, Lietuvos gydytoja radiologė, visuomenės veikėja (g. 1924 m.).^[2]

• 1606 – pirmą kartą pastatyta Viljamo Šekspyro tragedija „Karalius Lyras“;
• 1831 – Milane įvyko Vinčenso Belinio operos „Norma“ premjera;
• 1845 – Teksasas tapo 28 JAV valstija;
• 1949 – Albertas Einšteinas pristatė reliatyvumo teoriją;
• 2004 – Indijos vandenyne įvyko 9,0 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, kurio sukeltos cunamio bangos nusinešė virš 300 tūkst. žmonių gyvybių.

• 1194 m. – Frydrichas II, 1197–1250 m. Sicilijos karalius, 1212–1220 m. Vokietijos karalius, 1212–1250 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius ir 1228–1235 m. Švabijos kunigaikštis Frydrichas VI (m. 1250 m.).
• 1771 m. – Marija Žiuli Klari Bonapart, Ispanijos, Neapolio ir Sicilijos karalienė, karaliaus Žozefo Bonaparto žmona (m. 1845 m.).
• 1853 m. – Vilhelmas Derpfeldas, vokiečių archeologas (m. 1940 m.).
• 1891 m. – Henris Valentinas Milleris, JAV rašytojas ir dailininkas. Geriausiai žinomas dėl tradicinių literatūros normų laužymo bei naujos romano formos, kurioje persipina romanas, autobiografija, visuomenės kritika, filosofija, siurrealistinės asociacijos ir misticizmas. Labiausiai tai atsiskleidžia jo trilogijoje Vėžio atogrąža, Ožiaragio atogrąža ir Juodasis pavasaris. Taip pat H. Milleris rašė kelionių atsiminimus ir literatūros kritikos esė (m. 1980 m.).
• 1893 m. – Mao Dzedungas, Kinijos politinis veikėjas, Kinijos revoliucijos lyderis, pagrindinis kiniškojo komunizmo teoretikas (m. 1976 m.).
• 1902 m. – Artemijus Arcichovskis, Rusijos archeologas (m. 1978 m.).
• 1904 m. – Alejo Carpentier y Valmont, Kubos rašytojas (m. 1980 m.).
• 1918 m. – Ntsu Mokhehle, buvo Lesoto politikas, ministras pirmininkas nuo 1993 balandžio 2 iki 1994 rugpjūčio 17 ir nuo 1994 rugsėjo 14 iki 1998 gegužės 29 (m. 1999 m.).
• 1923 m. – Hiršas (Grigorijus) Ušpolis, iš Lietuvos kilęs Tarybų Sąjungos didvyris, buvęs 16-osios lietuviškosios divizijos karys, tarybinis partinis veikėjas.
• 1940 m.: 
  • Edward Christian Prescott, 2004 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[3].
  • Filas Spektoras, amerikiečių garso įrašų prodiuseris, išgarsėjęs 1960-aisiais (m. 2021 m.).^[4]
• 1943 m. – Nordkape nuskandinamas Vokietijos laivas „Scharnhorst“.
• 1949 m.:
  • Žozė Ramoš Orta, Rytų Timoro užsienio reikalų ministras (iki 2002 m.) ir svarbiausias nepriklausomybės nuo Indonezijos judėjimo veikėjas (1975–1999 m.). Nuo 2007 m. Rytų Timoro prezidentas.
  • Michailas Sergėjevičius Bojarskis, Rusijos kino ir teatro aktorius, dainininkas, televizijos laidų vedėjas. Pelnęs keletą apdovanojimų tokių kaip: 1984 m. – Tarybų sąjungos liaudies atlikėjas, 1990 m. – Rusijos liaudies artistas.
• 1955 m. – Zlatko Lagumdžija, Bosnijos ir Hercegovinos politinis veikėjas.
• 1963 m. – Joan Plaza, Ispanijos krepšinio treneris, Sevilijos „Cajasol“ klubo vyr. treneris.
• 1971 m. – Jared Joseph Leto, JAV aktorius ir muzikantas, alternatyvaus roko grupės 30 Seconds to Mars vokalistas.
• 1971 m. – Tatjana Sorokko, Rusijos ir JAV supermodelis ir žurnalistė.
• 1979 m. – Héctor Fabián Carini Hernández, futbolininkas, Urugvajaus rinktinės ir Brazilijos Atlético Mineiro klubo vartininkas.
• 1984 m. – Alex Schwazer, Italijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. šalies olimpinės rinktinės narys.
• 1985 m. – Damir Markota, Kroatijos krepšininkas, rungtyniaujantis Bilbao „Lugan Aro“ klube ir Kroatijos rinktinėje.
• 1987 m. – Adam Walker, britų fleitistas^[5].

• 481 m. – Childerikas I, salijų frankų karalius, vienas pirmųjų Prancūzijos karalių (g. 440 m.).
• 1820 m. – Žozefas Fušė, prancūzų politikas, Napoleono Bonaparto policijos ministras (g. 1759 m.).
• 1890 m. – Henrikas Šlymanas, vokiečių archeologas – jis aptiko bei kasinėjo legendinius Trojos ir Mikėnų miestus^[6] (g. 1822 m.).
• 1940 m. – Simon Seeiso Griffith, politikas, Basutolando valdytojas (nuo 1939 m. rugpjūčio 3 d. iki savo mirties). Simon Seeiso Griffith yra Moshoeshoe II tėvas ir Letsie III senelis (g. 1905 m.).
• 1972 m. – Haris Trumenas, trisdešimt trečiasis JAV prezidentas 1945–1953 m (g. 1884 m.).
• 1980 m. – Richard Chase, serijinis žudikas (g. 1950 m.).
• 2006 m. – Džeraldas Fordas, 38-asis JAV prezidentas (1974–1977) ir 40-asis JAV viceprezidentas (1973–1974). Respublikonų partijos narys (g. 1913 m.).
• 2007 m. – István Sándorfi, buvo vengrų tapytojas. István Sándorfi tapymo stilius buvo hyperealizmas (g. 1948 m.).
• 2021 m. – Desmondas Tutu, Pietų Afrikos anglikonų arkivyskupas, pirmasis juodaodis arkivyskupas Pietų Afrikoje, kovotojas prieš apartheidą (g. 1931 m.).^[7]