Govaert Flinck
Govartas (arba Govertas) Flinkas (ol. Govaert Flinck, Govert Flinck, 1615 m. sausio 25 d., Klevė – 1660 m. vasario 2 d., Amsterdamas) – XVII a. Nyderlandų tapytojas, Rembranto pasekėjas.
Biografija
redaguotiGovartas Flinkas gimė 1615 m. sausio 25 d., Klevėje. 14 metų būdamas jis pradėjo mokytis Leuvardene pas menonitų pastorių ir tapytoją Lambert Jacobsz. Jo studijoje susipažino su Jacob Backer, kurio įtaka žymi ankstyvuosiuose Flinko kūriniuose. 1633 m. Flinkas persikėlė į Amsterdamą, kur baigė tapytojo mokslus pas Rembrantą ir 1636 m. atidarė nuosavą dailės studiją. Vienas jo anksčiausiai žinomų portretų vaizduoja Rembrantą kaip piemenį. Rembranto įtaka ryški kitame ankstyvame Flinko paveiksle „Izaoko palaiminimas Jokūbui“. 1639 m. paveikslas „Angelų apreiškimas piemenims“ primena Rembranto tos pačios temos graviūrą, tačiau Flinkas neįstengė pasiekti Rembranto šventumo ir stebuklo vyksmo talentingo perteikimo šioje scenoje.
Po 1640-ųjų Flinkas pradėjo vis dažniau naudoti flamandų dailės spalvinius tonus. 1649 m. Brandenburgo elektorius Frydrichas Vilhelmas užsakė Flinkui sukurti Viljamo Hendriko III Nasau gimimo alegorijos paveikslą. Šis paveikslas buvo baigtas po Hendriko III mirties 1650 m. pompastišku baroko stiliumi ir buvo dailininkui sėkmingas. Turtingi Amsterdamo miestiečiai užsakė Flinkui daug portretų. 1655 m. baigus statyti naująją prabangią Amsterdamo rotušę (dabar Karališkieji rūmai) Govartas Flinkas buvo pasamdytas vienu pagrindinių jos dekoruotojų istoriniais paveikslais kartu su Ferdinand Bol. Govartas Flinkas mirė 1660 m. vasario 2 d. Amsterdame.
Darbų galerija
redaguoti-
„Rembrantas kaip piemuo“ (1636, Amsterdamo valstybinis muziejus)
-
„Izaoko palaiminimas Jokūbui“ (1639, Amsterdamo valstybinis muziejus)
-
„Vyro portrteas, tikriausiai Augustijn Wtenbogaert“ (1643, Amsterdamo valstybinis muziejus)
-
„Nepaperkamasis konsulas Markas Kurijus Dentatas“ (1656, Amsterdamo karališkieji rūmai, Amsterdamas)
Šaltiniai
redaguoti- From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 113–114
- encyclopaedia Britannica
- wga.hu