Giljotina

Giljotina (pranc. La guillotine arba louisette) − mirties bausmės instrumentas, simbolizavęs revoliucinį terorą XVIII a. pabaigos Prancūzijoje.

Pirmieji giljotinos tipo įrenginiai galvos nukirsdinimui atsirado Italijoje, Vokietijoje, Škotijoje ir daugelyje Europos valstybių dar XIV−XV a. Dar anksčiau analogiški mechanizmai buvo naudojami senovės Persijoje.

Tačiau giljotina išgarsėjo ir gavo vardą gydytojo Žozefo Igno Giljoteno (Joseph Ignace Guillotin) dėka. Jis 1789 m. spalio 10 d. Prancūzijos nacionalinės konstitucinės asamblėjos posėdyje pasiūlė nuteistųjų nužudymui naudoti specialų įrenginį. 1791 m. spalio 6 d. buvo priimtas įstatymas, draudžiantis kankinimus tardymo metu ir nurodantis, kad kiekvienam nuteistajam mirties bausmė bus vykdoma nukertant galvą. Pirmaisiais metais giljotina buvo vadinama daktaro Lui vardu „luizeta“, ir tik vėliau prigijo Giljoteno vardas.

Kiek galvų nukirsta giljotinomis, niekas niekada neskaičiavo. Yra žinoma, kad paskutinė vieša mirties bausmė įvyko 1939 m., kai buvo nukirsta galva žudikui−maniakui Alenui Vaidmanui.

Paskutinį kartą giljotinos peilis nukirto nusikaltėlio galvą 1977 m. rugsėjo 10 d.