Gintautas Paluckas

Pradines klases G. Paluckas baigė 9-oje vidurinėje mokykloje Panevėžyje. 1997 m. G. Paluckas baigė Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją humanitarinių mokslų profilio klasėje. 2000–2001 m. studijavo anglų kalbą Charles Dickens koledže Londone. 2003 m. G. Paluckas baigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą ir tapo diplomuotu kompiuterinių sistemų specialistu.^[1] 2004 m. G. Paluckas baigė Tarptautinio verslo mokyklą, taip pat studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete (nuo 2004 m.).^[2]

2003–2005 m. G. Paluckas dirbo SoDros vyr. specialistu. Nuo 2005 m. G. Paluckas buvo Europos Parlamento nario Justo Vinco Paleckio padėjėjas. 2007–2009 m. G. Paluckas užėmė Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

2003 m. G. Paluckas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.^[3] Nuo 2004 m. G. Paluckas buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus nariu Justiniškių grupėje, o nuo 2006 m. dirbo LSDP Justiniškių poskyrio pirmininko pavaduotoju, taip pat Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotoju. Nuo 2005 m. G. Paluckas priklausė Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus skyriui.

Nuo 2013 m. G. Paluckas dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos atsakinguoju sekretoriumi, taip pat LSDP Tarybos ir Valdybos nariu, 2015–2019 m. – Vilniaus savivaldybės vicemeru.

2017 m. G. Paluckas išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku.^[4] 2020 m., kaip Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, išrinktas į Seimą. 2021 m. sausį G. Paluckas atsistatydino iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų dėl prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų (Lietuvos socialdemokratų partija prarado keturis mandatus ir laimėjo trylika). Socialdemokratų partijos taryba 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, o pačio pirmininko darbą – kaip nepateisinusį lūkesčių.^[5]

2024 m. birželį prezidentas G. Nausėda G. Palucką įvardino tinkamu pretendentu į premjero postą.^[6] 2024 m. rugpjūčio pradžioje, partijos pirmininkei V. Blinkevičiūtei iki tol aiškiai neišreiškus noro pretenduoti į premjeres, G. Paluckas pareiškė, kad ruošiasi premjero pareigoms, jei socialdemokratų partija laimėtų rinkimus.^[7]

2024 m. spalio mėnesį G. Paluckas dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimuose. Po pirmojo rinkimo turo paskelbta, kad G. Paluckas ir Edmundas Pupinis surinko vienodą blasų skaičių ir abu užėmė antrąją vietą Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pirmoji vieta laimėta savarankiškai išskėlusio Vitalijaus Šeršniovo. Po balsų perskaičiavimo, patvirtinta, kad G. Paluckas užėmė trečiąją vietą. Spalio 15 d. socialdemokratų partija pateikė prašymą balsus perskaičiuoti dar kartą. Vyriausioji rinkimų komisija pranešė, kad socialdemokratai persigalvojo ir prašymas dėl balsų perskaičiavimo buto atsiimtas tą pačią dieną.^[8] G. Paluckas buvo išrinktas į Seimą antru eilės numeriu pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.^[9]

Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė spalio 30 d. spaudos konferencijoje paskelbė, kad nebus partijos kandidatė į premjerus. V. Blinkevičiūtė atskleidė, kad partijos prezidiumas nusprendė siūlyti G. Palucką kandidatu į Lietuvos ministrus pirmininkus. Kampanijos metu V. Blinkevičiūtė reiškė norą eiti premjero pareigas, jei jos partijai pasiseks. Tačiau spaudos konferencijoje ji nurodė asmenines priežastis, įskaitant amžių ir sveikatą, kaip veiksnius, turinčius įtakos jos sprendimui pasitraukti iš vaidmens. Vis dėlto ji patvirtino savo ketinimą tęsti Europos Parlamento nario kadenciją, kuri baigsis 2029 m.^[10]

V. Blinkevičiūtės teigimu, partijos prezidiumo sprendimas teikti G. Palucko kandidatūrą į Lietuvos premjero pareigas buvo vienigas. Anot V. Blinkevičiūtės, G. Paluckas buvo pasirinktas dėl ilgametės darbo patirties savivaldos ir nacionalinėje politikoje. Taip pat nurodyta, kad G. Paluckas sulaukė didelio rinkėjo pasitikėjimo ir už jį balsavo 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų.^[11] Oficialiais rinkimų duomenimis G. Paluckas surinko 58827 pirmumo balsus ir liko antroje socialdemokratų sąrašo vietoje (pirmąją vietą užėmė V. Blinkevičiūtė su 91526 balsais, trečiąją - Juozas Olekas su 48470 balsų).^[12]

Per tą patį spaudos renginį G. Paluckas paskelbė ketinantis tęsti konsultacijas dėl centro-kairiosios koalicijos formavimo. Jis patvirtino planus tęsti diskusijas su anksčiau V. Blinkevičiūtės atmestomis frakcijomis, įskaitant partiją „Nemuno aušra“.^[13]

Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad jis buvo informuotas iš anskto dėl V. Blinkevičiūtės sprendimo neteikti savo kandidatūros į ministro pirmininko pareigas. G. Nausėda taip pat patvirtino žinojęs apie aplinkybes, kurios galėtų kliudyti V. Blinkevičiūtei eiti premjerės pareigas. G. Nausėda atsisakė įvardinti šias aplinkybes, nurodydamas, kad tai būtų neetiška.^[14]

Spalio 31 d. premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad socialdemokratų partijos į ministro pirmininko pareigas siūlomas G. Paluckas turi nepakankamai darbo patirties vykdomojoje valdžioje. Ji taip pat nurodė, kad G. Paluckui, kaip kandidatui į premjerus, darbinė patirtis Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra per maža. I. Šimonytė taip pat nurodė, kad G. Paluckas buvo nuteistas už sąmoningą nusikalstamą veiklą - piktnaudžiavimą valstybine tarnyba.^[15] Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen asmeniniu vertinimu (spalio 30 d.), V. Blinkevičiūtės sprendimas buvo nepriimtinas, nes jis kelia nepasitikėjimą rinkimų metu išsakomais įsipareigojimais.^[16]

2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas Palucką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Paluckui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paluckas taip pat turėjo atlyginti per 57 tūkstančių litų žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas konstatavo, kad Paluckas piktnaudžiavo tarnyba graužikų naikinimo paslaugų Vilniaus mieste viešojo pirkimo konkurso metu.^[17]

Po metų Vilniaus apygardos teismas Palucką išteisino kaip nepadariusį veiklos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismo nuosprendis buvo apskųstas prokuratūros ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino prokuratūros kasacinį skundą. 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse.^[18]

2024 m. spalio mėnesį laikraščio "Palangos tiltas" žurnalistinis tyrimas, atliktas Lino Jegelavičiaus, atskleidė, kad Palangos miesto Tarybos narė Svetlana Tučkė beveik dvejus metus užėmė Seimo padėjėjos pareigas dviems skirtingiems Seimo nariams: Gintautui Paluckui ir Tomui Bičiūnui. Nuo 2020-ųjų lapkričio iki 2021-ųjų sausio bendrapartietė Svetlana Tučkė (Lietuvos socialdemokratų partija) buvo įdarbinta Seimo nario Palucko padėjėja ir užėmė 1,25 pareigybės krūvio. Nuo 2021 m. sausio Svetlana Tučkė dirbo pilnu etatu Paluckui ir 0,25 etatu Tomui Bičiūnui; tuo pačiu metu Svetlana Tučkė dirbo Palangos miesto Tarybos nare.^[19]

• Svetainė

Vikiteka: Gintautas Paluckas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Partijos politinės pareigos
Prieš tai: Algirdas Butkevičius	LSDP pirmininkas   2017 – 2021 m.	Po to: Vilija Blinkevičiūtė