Frydlando mūšis
Frydlando mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Napoleonas Frydlando mūšyje | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Pirmoji Prancūzijos imperija | Rusijos imperija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Napoleonas |
Levinas Benigsenas |
Frydlando mūšis – Napoleono I karų mūšis, vykęs tarp Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių 1807 m. birželio 14 d. Rytų Prūsijoje, prie Alnos upės, netoli Frydlando (dab. Pravdinskas).
Mūšio eiga
redaguotiĮ Karaliaučių žygiuojanti apie 56 000 žmonių Rusijos imperijos kariuomenė, vadovaujama generolo L. A. G. Benigseno, persikėlė per Alną ir puolė 26 000 žmonių Ž. Lano prancūzų korpusą. Šis apie 9 valandas atkakliai gynėsi, kol į pagalbą atžygiavo apie 65 000 žmonių M. Nėjaus vadovaujama prancūzų armija. Po 2 valandų mūšio prancūzai privertė Rusijos kariuomenę trauktis, prie Frydlando ją apsupo, suskaldė į dalis ir sumušė. Apie 11 000 žmonių žuvo, 7000 sužeista, keli tūkstančiai nuskendo keldamiesi per upę, nes tiltą prancūzai buvo sugriovę. Prancūzų žuvo apie 1400, sužeista apie 9100.
Laimėję Frydlando mūšį prancūzai užėmė Karaliaučių, kurį be mūšio paliko Rusijos sąjungininkės Prūsijos kariuomenė (25 000 žmonių, vadas Antonas Lestokas), pasitraukusi į Tilžę. 1807 m. liepos 7 d. buvo pasirašyta Tilžės taika.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Frydlando mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 262 psl.