Fribūro universitetas

• Teologijos fakultetas,
• Teisės fakultetas,
• Ekonomikos ir socialinių mokslų fakultetas,
• Filologijos fakultetas,
• Gamtos mokslų fakultetas.

Nuo 1895 m. universitete studijavo lietuvių, iki Pirmojo pasaulinio karo – be Rusijos imperijos valdžios sutikimo, ne savo vardais. Iš pradžių lietuvių studentai priklausė lenkų studentų būreliui, bet 1899 m. visi lietuviai išstojo. 1899 m. J. Petrulio (slapyvardis Benediktas Audra) iniciatyva įkurta lietuvių jaunimo draugija „Rūta“, per Pirmąjį pasaulinį karą pervadinta „Lithuania“. 1927 m. iš Berno į Fribūrą perkeltas Šveicarijos lietuvių studentų sąjungos centras.

1895–1935 m. universitete studijavo apie l10 lietuvių studentų, daugelis jų čia įgijo mokslų daktaro laipsnį, vėliau tapo žymiais Lietuvos politikais, daugiausia krikščionių demokratų srovės veikėjais, kultūrininkais, mokslininkais. Į Fribūrą iš JAV studijuoti atvykdavo lietuvių kunigai (tarp jų – A. Milukas, I. Albavičius). Studentus rėmė JAV lietuvių šalpos organizacijos.^[2]

Universitete dėstė

Jonas Čepinskis,

Universitete studijavo

Ignas Albavičius, Kazimieras Ambrozaitis, Pranas Augustaitis, Mikelis Ašmys, Pijus Bielskus, Leonas Bistras, Vincentas Borisevičius, Pranciškus Būčys, Antanas Civinskas, Juozapas Čepėnas, Ignas Česaitis, Blažiejus Česnys, Ignas Čižiauskas, Antanas Dailidė, Vladas Daumantas, Aleksandras Grigaitis, Konstantinas Jasiukaitis, Stanislovas Jokūbauskis, Pranas Jucaitis, Antanas Jusaitis, Juozas Kaškelis, Julius Kaupas, Juozas Leimonas, Antanas Maliauskis, Antanas Milukas, Kazys Pakštas, Juozas Purickis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Henrikas Nagys, Jurgis Narjauskas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Antanas Staniukynas, Stasys Šalkauskis, Jonas Totoraitis, Vincentas Vizgirda, Juozas Vailokaitis ir kiti.