Finansų rinka

Ekonomikoje yra trijų rūšių rinkos: išteklių, produktų, ir finansų. Finansų rinkos – viena svarbiausių kiekvienos valstybės finansų sistemos dalių ir atlieka vieną svarbiausių ekonominių funkcijų – perskirsto laikinai laisvas lėšas tarp valstybės ūkio subjektų, kartu įtraukdamos į investavimo procesą individualius asmenis, kurie nėra verslo žmonės. Finansų rinkos yra vieta, kur prekiaujama finansiniu turtu; tokie sambūriai, kanalai, kuriais pasinaudodami lėšų tiekėjai ir lėšų ieškotojai atlieka finansines operacijas. Tai yra greičiau ne fizinė vieta, bet eilė institucijų, mechanizmų ir susitarimų, per kuriuos veikia lėšų pasiūlos bei paklausos jėgos. Jų tikslas yra veiksmingai paskirstyti santaupas pinigų naudotojams. Jos suteikia galimybę įsigyti ir investuoti pinigus, skatina nuosavybės finansavimą. Vertybinius popierius išleidžia ir platina rinkoje emitentai (angl. issuers), t. y. įmonės ir finansinės institucijos, kurioms reikalingos lėšos nuosavam kapitalui suformuoti, arba kurios nori skolintis. Perka tos įmonės ar asmenys. kurios turi lėšų, t. y. investuoja.

Finansų rinkas galima struktūrizuoti įvairiai, priklausomai nuo poreikio. Tačiau visas finansų rinkas sieja keletas bendrų dalykų:

• prekė visose rinkose yra kreditas ar nuosavybė (skola, pretenzija);
• visose rinkose yra pasipelnyti siekiantys lėšų tiekėjai ir vartotojai.

Tai gali būti spekuliantai arba arbitrai. Spekuliantai siekia pasipelnyti iš ateities rinkų prognozių. Jie atlieka svarbią funkciją, išlygindami vertybinių popierių kainas. Arbitrai perkelia lėšas iš vienos rinkos į kitą, jei jų kainos skirtingose rinkose yra nevienodos. Jie padeda palaikyti artimas kainas skirtingose rinkose.

Pagal išplatinimo būdą ir prekybą finansų rinkos skirstomos į pirmines, antrines, tretines ir ketvirtines.

• Pirminė rinka

Pirminė rinka (angl. primary market) – tai rinka, kurioje tarpininkai arba investuotojai parduodama naują vertybinių popierių emisiją, o pajamos iš emisijos išplatinimo atitenka emitentui. Čia kaip tarpininkai veikia investiciniai bankai. Daugelyje šalių pačiai įmonei prekiauti vertybinių popierių biržoje neleidžiama, todėl procese tarpininkauja investiciniai bankai. Pirminė rinka dažniausiai neturi konkrečios vietos. Sandoriai vyksta tik viena kryptimi ir tik vieną kartą.

• Antrinė rinka

Antrinė rinka (angl. secondary market) atliekama pirkimo-pardavimo operacijos su jau išplatintais pirminėje rinkoje vertybiniais popieriais. Čia veikia finansiniai tarpininkai – brokeriai (finansų makleriai) ir dileriai, nusistovi kotiruojama kaina ir užtikrinamas vertybinių popierių likvidumas. Ši rinka suformuoja vertybinių popierių kainą, kuria gali būti išplatinti to paties emitento vertybiniai popieriai pirminėje rinkoje. Jei nesutampa pirkėjo ir pardavėjo norai, vertybiniai popieriai nekotiruojami. Lietuvoje antrinė rinka yra NASDAQ OMX grupei priklausanti Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB).

• Tretinė rinka

Tretinėje rinkoje (angl. third market) vyksta užbiržinės operacijos visais biržoje aprobuotais (listinguojamais) vertybiniais popieriais. Ši rinka naudojama stambių institucinių investuotojų, kurie nenori mokėti visų didelio sandorio komisinių. Kuo didesnis sandoris, tuo daugiau galima derėtis dėl kainos. Kai kurie brokeriai suteikia galimybę prekiauti vertybiniais popieriais, kai birža uždaryta.

• Ketvirtinė rinka

Ketvirtinėje rinkoje (angl. fourth market) sandoriai vykdomi tiesiogiai tarp stambių institucinių investuotojų. Tokiu būdu apsieinama be brokerio (finansų maklerio) ir dilerio paslaugų.

Finansų rinka galima išskirstyti į įvairius porūšius:

• Kapitalo rinka, apimanti:

1. Akcijų rinkas, kurios suteikia galimybę bendrovėms, išleidus akcijų emisijas prisitraukti papildomo kapitalo.
2. Obligacijų rinkas, kurios suteikia galimybę vyriausybės, bendrovės ir savivaldybės išleidus obligacijų emisiją pasiskolinti lėšų.

• Žaliavų rinkas, kurios palengvina žaliavų prekybą.
• Pinigų rinkas, kurios suteikia galimybę finansinėms institucijoms, bankams bei vyriausybėms gauti finansavimą ar investuoti trumpalaikes lėšas.
• Išvestinių finansinių priemonių rinkas, kurios suteikia galimybę pasinaudoti finansinėmis priemonėmis leidžiančiomis valdyti finansinę riziką.
• Ateities sandorių rinkas, kurios suteikia galimybę sudaryti standartizuotus išankstinius sandorius.
• Draudimo rinkas, kurios palengvina perleisti įvairias rizikas.
• Valiutų rinkas, kurios palengvina prekybą užsienio valiutomis.

• Gitanas Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. 2009 m.