Benjamin Netanyahu
| Benjamin Netanyahu hebr. בנימין נתניהו | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1949 m. spalio 21 d. Tel Avivas, Izraelis |
| Veikla | Izraelio politinis veikėjas. Ministras pirmininkas 1996−1999, 2009−2021, 2022– |
 Vikiteka |
Benjamin Netanyahu |
Benjaminas Netanjahu (angl. Benjamin Netanyahu, hebr. בִּנְיָמִין "בִּיבִּי" נְתַנְיָהוּ, g. 1949 m. spalio 21 d. Tel Avive) – Izraelio politinis veikėjas, keturis kartus Izraelio ministras pirmininkas.[1]
Biografija
redaguotiGimė Tel Avive trijų vaikų šeimoje. Nuo 1956 m. iki 1958 m. bei nuo 1963 m. iki 1978 m. gyveno JAV, Filadelfijos priemiestyje. 1967 m. baigė Cheltenhamo (Filadelfijos priemiestis) vidurinę mokyklą.
Tais pačiais metais grįžo į Izraelį ir penkerius metus tarnavo Izraelio kariuomenėje. Dalyvavo nuo 1967 m. iki 1970 m. vykusiame žemo intensyvumo kare tarp Izraelio ir Egipto.[2]
1972 m. pradėjo architektūros studijas Masačusetso technologijos universitete. 1973 m. spalį grįžo į Izraelį ir mėnesį dalyvavo Jom Kipuro kare.[3] 1975 m. baigė architektūros bakalauro studijas Masačusetso technologijos universitete. 1976 m. ten pat baigęs vadybos magistro studijas, įsidarbino ekonomikos konsultantu Bostono konsultavimo grupėje.[4]
1978 m. grįžęs į Izraelį pradėjo vadovauti nevyriausybinei organizacijai Jonatano Netanyahu Antiteroro institutui.[5] 1982–1984 m. – Izraelio ambasadoriaus JAV pavaduotojas, o 1984–1988 m. – Izraelio nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose. Nuo 1988 m. nuo „Likud“ partijos išrinktas Kneseto nariu.[6] 1999–1993 m. buvo Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotoju. 1993–1999 m. ir nuo 2005 m. partijos „Likud“ pirmininkas. 1996–1999 m. ir nuo 2009 m. Izraelio ministras pirmininkas. 2002–2003 m. Izraelio užsienio reikalų ministras, o 2003–2005 m. – finansų ministras. 2015 m. gegužės 6 d. B. Netanjahu suformavo naują koalicinę Izraelio vyriausybę.[7]
2021 m. birželio 13 d., po 12 metų vadovavimo, jį ministro pirmininko poste pakeitė Naftali Bennett.[8]
2022 m. gruodžio 29 d. dar kartą tapo premjeru. Naujoji vyriausybė įvardyta dešiniausia Izraelio istorijoje.[9]
2024 m. lapkričio 21 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderius B. Netanjahu, buvusiam gynybos ministrui Joavui Galantui ir „Hamas“ lyderiui Mohamedui Deifui dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.[10]
Bibliografija
redaguoti- „Vieta tarp tautų: Izraelis ir pasaulis“, 1993 m.[11]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Netanjahu Benjamin (Benjaminas Netanjahu). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 85 psl.
- ↑ http://www.timesofisrael.com/saving-sergeant-netanyahu/#! Saving Sergeant Netanyahu
- ↑ http://news.mit.edu/1996/netanyahu-0605 Professor recalls Netanyahu’s intense studies in three fields
- ↑ http://www.nytimes.com/2012/04/08/us/politics/mitt-romney-and-benjamin-netanyahu-are-old-friends.html?_r=1&ref=politics&pagewanted=all A Friendship Dating to 1976 Resonates in 2012
- ↑ https://www.ynetnews.com/articles/0,7340,L-4187902,00.html Prime Minister Benjamin Netanyahu
- ↑ https://web.archive.org/web/20121116144653/http://netanyahu.org/biography.html Benjamin Netanyahu
- ↑ http://www.timesofisrael.com/in-the-11th-hour-netanyahu-finalizes-61-strong-coalition/ With less than 2 hours to spare, Netanyahu secures a coalition
- ↑ CNN News, Israel’s new prime minister is sworn in, ending Netanyahu’s 12-year grip on power, 2021 m. birželio 13 d.
- ↑ Benjamin Netanyahu sworn in as leader of Israel’s likely most right-wing government ever. CNN. Nuoroda tikrinta 2023-10-13.
- ↑ „ICC issues arrest warrants for Netanyahu, Gallant and Hamas commander“. BBC (britų anglų). 2024-11-21. Nuoroda tikrinta 2024-11-21.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - ↑ Istorijos žodynas. – Vilnius: Vaga, 2003. – 299 psl.