2 tūkstantmetis pr. m. e.

Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr. m. e. iki 1001-ųjų metų pr. m. e.

Skaičiuojama, kad II tūkstantmečio pr. m. e. metu žmonijos populiacija tolydžio augo, maždaug nuo 80 iki 100 mln.^[1]

Didžiuma antrojo tūkstantmečio patenka į vėlyvąjį bronzos amžių. Pabaigoje įvyko bronzos amžiaus suirutė, ir prasidėjo geležies amžius. Daug kur Eurazijoje senąsias miestų civilizacijas pakeitė mobilios (karybai pritaikiusios žirgus) ir karingos indoeuropiečių bendruomenės.

Egipte tęsėsi Vidurinės karalystės laikotarpis, vėliau ją pakeitė Naujoji Egipto karalystė. Mesopotamijoje klestėjo Asirijos karalystė ir Babilonijos II dinastija, vėliau įsiveržė kasitai, juos pakeitė Naujoji Asirijos karalystė, tūkstantmečio pabaigoje išaugo Elamas. Nuo tūkstantmečio vidurio, po Artimuosius Rytus plito indoeuropiečiai, Mažojoje Azijoje įsikūrė Hetitų imperija.

Pietų Azijoje tolydžio silpo Indo slėnio civilizacija. Jos vieton hegemoniją užėmė indoarijai, atnešę vedinę kultūrą. Kinijoje gyvavo Šangų ir Džou dinastijos. Vidurinėje Azijoje – vėlyvasis Baktrijos–Margianos laikotarpis ir Andronovo kultūros įsivyravimas.

Viduržemio jūros regione tebegyvavo Egėjo civilizacija, tačiau tūkstantmečio pabaigoje ją pakeitė indoeuropiečiai (dorėnų įsiveržimas).

Mezoamerikoje viešpataujančia kultūra buvo olmekai.

Šio tūkstantmečio laikmečiu išplėtotas geležies lydimas ir kalyba,^[2] pradėti naudoti žirgų traukiami karo vežimai su stipinuotais ratais.^[3] Plėtotos rašto sistemos – atsirado finikiečių raštas, iš kurio išsivystė didelė dalis Senojo Pasaulio rašto sistemų, iš šio laikmečio žinomi seniausi užrašai mikėnų kalba, hetitų kalba, ugaritų kalba ir kt. II tūkstantmetyje pr. m. e. susiklostė seniausi žinomi mitopoetiniai indoeuropiečių tekstai – „Rigveda“ ir „Avesta“.