Ū
Ū ir ū – dvidešimt devintoji lietuvių abėcėlės raidė. Lietuvių kalboje raidės pavadinimas yra u ilgoji. Praeityje jos nebuvo, raidę pasiūlė Jonas Jablonskis, 19 amžiaus pabaigoje.[1]
Lietuvių abėcėlė | |||||||
Raidė „Ū“ sans-serif ir times šriftu | |||||||
A | Ą | B | C | Č | D | ||
E | Ę | Ė | F | G | H | ||
I | Į | Y | J | K | L | ||
M | N | O | P | R | S | ||
Š | T | U | Ų | Ū | V | ||
Z | Ž |
Ū yra modifikuota raidė U. Lietuvių kalboje ji žymi ilgąjį (stipriau ir ryškiau ištariamą) garsą u. Ši raidė taip pat vartojama latvių, žemaičių kalbose, dalyje polineziečių kalbų bei į lotynų raštą transliteruojant kitus raštus (pvz., arabų, kinų, japonų).
Kodai
redaguotiRaidė | Unicode | HTML |
---|---|---|
Ū | U+016A | Ū |
ū | U+016B | ū |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvių kalbos abėcėlė. smetona.lt