Širdies ritmas

Širdies ritmas arba širdies susitraukimų dažnis per minutę – širdies susitraukimų (tvinksnių) skaičius per minutę. Širdies plakimas gali skirtis priklausomai nuo fizinių organizmo poreikių, pavyzdžiui, poreikio įsisavinti deguonį ir išskirti anglies dioksidą. Paprastai jis yra lygus arba artimas pulsui, išmatuotam bet kuriame periferiniame kūno taške. Veiksniai, darantys įtaką širdies ritmo pokyčiams, yra fizinis krūvis, miegas, nerimas, stresas, ligos ir narkotikų vartojimas.

Pasak Amerikos širdies asociacijos, normalus suaugusio žmogaus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra 60–100 dūžių per minutę.^[1] Treniruoto sportininko pulsas ramybės būsenoje gali nukristi iki 40 dūžių per minutę.^[1] Tachikardija – pernelyg greitas širdies plakimas, apibrėžiamas kaip daugiau nei 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje.^[2] Bradikardija – per lėtas širdies plakimas, apibrėžiamas kaip mažesnis nei 60 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Miego metu lėtas širdies plakimas, kurio dažnis yra maždaug 40–50 dūžių per minutę, yra įprastas ir laikomas normaliu. Kai širdis plaka nereguliariai, tai vadinama aritmija. Nenormalus širdies plakimas kartais indikuoja ligą.^[3]

Vidutinis širdies ritmas ramybės būsenoje:^[4]

• naujagimių: 70-190 dūžių per minutę
• kūdikių (0-1 mėn): 80–160 dūžių per minutę
• vaikų (1-2 metų): 80-130 dūžių per minutę
• vaikų (3-4 metų): 80-120 dūžių per minutę
• vaikų (5-6 metų): 75–115 dūžių per minutę
• vaikų (7-9 metų): 70–110 dūžių per minutę
• vaikų (nuo 10 metų ir vyresnių): 60–100 dūžių per minutę
• suaugusių (jaunimo) ir vyresnio amžiaus žmonių (įskaitant senjorus): 60–100 dūžių per minutę
• gerai treniruotų sportininkų: 40–60 dūžių per minutę