Šuo
| Canis lupus familiaris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kaukazo aviganis | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Canis lupus familiaris Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
|
Naminis šuo arba šuo (Canis lupus familiaris) – šuninių (Canidae) šeimos, šunų (Canis) genties naminis gyvūnas.
Iki šiol naminių šunų kilmė neišaiškinta: vieni mokslininkai mano, kad jie galbūt kilę iš pilkųjų vilkų (Canis lupus), bet kiti mano, kad pilkieji vilkai nėra naminių šunų protėviai, ir šunys buvo prijaukinti iš jau išnykusios, mums nežinomos kitos šunų (Canis) genties rūšies, dažnai minint nežinomą vilkų rūšį.
Tad priklausomai nuo šaltinio, mokslinėje literatūroje, kurioje neigiami pilkieji vilkai kaip tiesioginiai naminių šunų protėviai, ir laikomi atskira rūšimi, rašomi Canis familiaris, tie šaltiniai, kurie juos kildina iš pilkųjų vilkų ir laikomi jų porūšiu, rašomi – Canis lupus familiaris.
Prijaukinimo istorija
redaguotiNaujausių tyrimų duomenimis, kurie buvo publikuojami 2015 metų mokslo žurnale Current Biology,[1] naminiai šunys buvo prijaukinti paskutiniojo ledynmečio epochoje prieš 27 000 – 40 000 metų[2][3]. Ankstesniais tyrinėjimais buvo manyta, kad dabartinių naminių šunų protėviai prijaukinti ir nuo vilkų atsiskyrė ne daugiau kaip prieš 14 000-16 000 metų ir buvo manoma, kad anksčiausiai prijaukinti šunys buvo dabartinių laukinių Australijos šunų dingų protėviai.
Naminiai šunys kilo iš pirmykščių vilkų rūšies, kurie Europoje pasirodė maždaug prieš milijoną metų, Amerikos žemynuose – maždaug 700 000 metų vėliau. Dabartiniai pilkieji vilkai ir naminiai šunys priskiriami tai pačiai šunų (Canis) genčiai, bet dabartinės vilkų rūšys nėra artimai susijusios su pirmykščių vilkų rūšimi ar rūšimis, kurias žmonės prijaukino[4]. Tai reiškia kad dabartinių naminių šunų tiesioginiai protėviai yra išnykę[5].
Seniausi rasti šuns palaikai – apie 14 000 metų senumo Vokietijoje, taip pat 13 500 metų senumo Izraelyje, taip pat yra gyvenę Amerikoje iki europiečių atvykimo.
Naminiai šunys buvo žmonių pirmieji prijaukinti gyvūnai. Gali būti, kad jie buvo nepriklausomai prijaukinti keliuose Žemės regionuose, tačiau genetiniai tyrimai rodo, kad visi šunys kilę iš eurazinės veislės, ypač linkstama manyti apie regionus pietinėje Kinijoje, Pietryčių Azijoje, bei Vidurio Aziją.
Naminiai šunys Lietuvoje
redaguotiLietuvoje šunys kaip naminiai gyvūnai atrandami nuo pat paskutiniojo ledynmečio pabaigos.
Paskirtis
redaguotiDaugelyje šalių šunys dažniausiai laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, nors įvairios šunų sporto rūšys leidžia jiems parodyti savo įgimtus sugebėjimus, o kai kurios šunų veislės iki šiol atlieka savo tradicines funkcijas – saugo avių ir galvijų bandas, taip pat naudojami narkotikų ar sprogmenų paieškai.
Naminių šunų veislės
redaguotiPasaulyje yra išvesta tūkstančiai naminių šunų veislių, pasižyminčių stebinančia įvairove. Skirtingų veislių šunų ūgis siekia nuo kelių centimetrų iki beveik metro, kailio spalva gali būti nuo baltos iki juodos, įvairių rudų ir pilkų atspalvių. Šunys lengvai treniruojami.
Pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) klasifikaciją šunų veislės skirstomos į 10 grupių:
- Piemenų šunys (avišuniai, bandšuniai, galvijų sargšuniai)
- Pinčeriai, šnauceriai, molosai, mastifai ir šveicarų zenenhundai
- Terjerai (ilgakojai terjerai, trumpakojai, buldogiškieji, nykštukiniai terjerai, juodieji terjerai)
- Taksai
- Špicai (arktiniai ir kinkomieji šunys, Skandinavijos sarginiai špicai, Europos špicai, primityvieji špicai)
- Skalikai
- Pointeriai (Europos pointeriai, prancūzų brakai, seteriai ir pointeriai)
- Spanieliai ir retriveriai (retriveriai, spanieliai, vandenšuniai)
- Kambariniai šunys (bišonai, pudeliai, belgų grifonai, beplaukiai šunys, Tibeto šunys, čihuahua, nykštukiniai anglų spanieliai, japonų činas ir pekinas, Europos nykštukiniai spanieliai, nykštukiniai mastifai)
- Kurtai (ilgaplaukiai, šiurkščiaplaukiai, lygiaplaukiai kurtai)
Rega
redaguotiKad skirtų spalvas, akies tinklainė naudoja „kūgelius“ – spalvų receptorius. Šunų akyse yra dviejų tipų kūgeliai, kurie leidžia matyti mėlyną ir geltoną spalvas bei jų derinius (dichromatinė rega), – rodo VCA Animal Hospitals atlikti tyrimai.[6] (Normalūs žmonės, nesergantys daltonizmu, turi raudonos, žalios ir mėlynos spalvos receptorius.)[6]
Taip pat skaityti
redaguotiLiteratūra
redaguoti- Uodegos kalba: kaip suprasti slaptą šunų kalbą (Sophia Collins; iš anglų kalbos vertė Božena Petikonis). – Vilnius: Naujoji Rosma, 2007. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-06-198-4
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Current Biology
- ↑ cell.com / Ancient Wolf Genome Reveals an Early Divergence of Domestic Dog Ancestors and Admixture into High-Latitude Breeds, Volume 25, Issue 11, p1515–1519, Pontus Skoglund, Erik Ersmark, Eleftheria Palkopoulou, Love Dalén | 1 June 2015
- ↑ sciencedaily.com / Our bond with dogs may go back more than 27,000 years | Date: May 21, 2015 | Source: Cell Press
- ↑ ncbi.nlm.nih.gov / How Much Is That in Dog Years? The Advent of Canine Population Genomics. Greger Larson and Daniel G. Bradley, Leif Andersson, Editor | Published online 2014 Jan 16
- ↑ books.google.co.uk / The Domestic Dog: Its Evolution, Behavior and Interactions with People Edited by James Serpell, Second edition 2017
- ↑ 6,0 6,1 Tyrimas atskleidė, kokias spalvas mato šunys
- journals.plos.org / Genome Sequencing Highlights the Dynamic Early History of Dogs. Adam H. Freedman, Ilan Gronau, Rena M. Schweizer, Diego Ortega-Del Vecchyo, Eunjung Han, Pedro M. Silva, Marco Galaverni, Zhenxin Fan, Peter Marx, Belen Lorente-Galdos, Holly Beale, Oscar Ramirez, Farhad Hormozdiari, Can Alkan, Carles Vilà, Kevin Squire, Eli Geffen, Josip Kusak, Adam R. Boyko, Heidi G. Parker, Clarence Lee, Vasisht Tadigotla, Adam Siepel, Carlos D. Bustamante, Timothy T. Harkins, Stanley F. Nelson, Elaine A. Ostrander, Tomas Marques-Bonet, Robert K. Wayne, John Novembre | Published: January 16, 2014