Česlovas Jezerskas

1956 m. pradėjo lankyti Kauno 15-ąją vidurinę mokyklą, 1967 m. baigė Kauno 7-ąją vakarinę darbo jaunimo mokyklą. 1968 m. gegužės mėn. pašauktas į SSRS kariuomenę, tarnavo Kaune, Panemunėje dislokuotame 108-ajame pulke. Čia jam buvo sudarytos sąlygos treniruotis, dalyvauti varžybose ir už tai gauti atlyginimą, todėl liko kaip liktinis, vėliau suteiktas karininko laipsnis.^[1] 1977–1989 m. SSKP narys. 1984 m. baigė Riazanės aukštąją oro desanto karo mokyklą.

Nuo 1990 m. gegužės mėn. dirbo Krašto apsaugos departamente (KAD), tapo vienu pirmųjų Lietuvos kariuomenės organizatorių, pirmosios Lietuvos Respublikos karinės formuotės – karinio techninio sporto klubo – viršininkas. 1991 m. sausio-rugpjūčio mėn. LR Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo narys. 1991 m. gruodžio mėn. pulkininkas leitenantas, 1992 m. lapkričio mėn. pulkininkas. Vienas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ įkūrėjų, 1992–1995 m. jos vadas, pirmasis ėjęs tas pareigas.^[2]

1993 m. išklausė JAV Valstybės departamento kovos su terorizmu programą ir Luizianos universiteto krizinių padėčių valdymo programą. 1996 m. baigė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo karo akademiją. 1996–1997 m. LR ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius. 2001–2002 m. Lietuvos karo akademijos vyr. ekspertas. Nuo 2002 m. Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. 2004 m. brigados generolas, apdovanotas vardiniu ginklu.^[3][4][5] 2006 m. baigė NATO gynybos koledžą Romoje (Italija). 2007 m. gegužės 29 d. išėjo į atsargą.

2008 m. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąraše kandidatavo į LR Seimą.^[6] 2009 m. buvo vienas iš pretendentų tapti partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatu į LR prezidentus, tačiau tokios galimybės atsisakė, vėliau pareiškė ketinąs balotiruotis savarankiškai.^[7][8]

Dalyvavo dziudo ir savigynos (sambo) antro pusvidutinio, pirmo vidutinio, antro vidutinio svorio kategorijų varžybose:

• 1971 m., 1973–1974 m., 1977 m., 1979 m. 5 kartus Lietuvos savigynos čempionas
• 1971 m. Pabaltijo savigynos čempionas
• 1972 m. Europos savigynos čempionas
• 1972 m., 1975 m. 2 kartus SSRS savigynos čempionas
• 1973–1975 m. 3 kartus pasaulio savigynos čempionas
• 1974 m. SSRS savigynos čempionato antros vietos laimėtojas
• 1971 m., 1973 m., 1977 m. SSRS savigynos čempionato trečios vietos laimėtojas
• 1972 m. Lietuvos dziudo imtynių (vidutinio svorio kategorija) čempionas

• 1973 m. SSRS nusipelnęs sporto meistras ^[9]
• 1975 m. populiariausias Lietuvos sportininkas ^[10]
• 1992 m. Sausio 13-osios atminimo medalis
• 1993 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas ^[11]
• 1995 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
• 2005 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius ^[12]
• Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus“, medaliu „Už pasižymėjimą“, „Geležinio Vilko“ garbės ženklu, garbės ženklais „Už Rusijos kariuomenės išvedimą“, „Garbės savanorio“ (1996 m.), Šaulių žvaigžde (1997 m.), Lietuvos šaulių sąjungos „Parlamento gynėjo“ (1998 m.), proginiu stojimo į NATO medaliu (2003 m.)