Victor Vasarely

Victor Vasarely (liet. Viktoras Vazarelis, 1908 m. balandžio 9 d. Pečo mieste Vengrijoje – 1997 m. kovo 15 d.) – vengrų – prancūzų dailininkas.

1927 m. ėmė lankyti Podolini’o Volkmanno piešimo mokyklą. Nuo 1928 m. tęsė studijas „Vengriškajame Bauhauze” – Mühely akademijoje, kur susipažino su savo būsimaja žmona Klara Spinner. Su ja 1930 m. Vasarely’is iškeliavo į Paryžių, vėliau gyveno Arcueil, o galiausiai apsistojo Anė prie Marnos (Annet–sur-Marne), kur gyveno iki mirties – 1997 m.

Nuo 1930 m. gyvendamas Paryžiuje Vasarely’is dirbo grafiku firmose „Havas“, „Draeger“ ir „Devambez“. Tuo laikotarpiu menininkas sukūrė kontrastingus juodos ir baltos spalvų darbus su zebro bei tigro motyvais. Pirmaisiais pokario metais daugiau dėmesio skyrė tapybai (vėliau šio laikotarpio darbus pats Vasarely’is pavadino „Klystkeliais”). Nuo 1947 m. vystė abstraktaus vaizdo struktūras, kūrė judančius, vibruojančius juodos ir baltos spalvų paveikslus. Po 1947 m. galutinai perėjo prie geometrinės abstrakcijos ir buvo vienas iš opdailės pradininkų. 1959 m. išrutuliojo savo „unités plastigues” sistemą, kai iš pagrindinio elemento – kvadrato – sudėliojamos įvairios geometrinės formos (iš pradžių juodos ir baltos, vėliau šešių pagrindinių spalvų). Persiėmęs utopinėmis idėjomis Vazarelis svajojo apie naują, džiuginančių spalvų pasaulį, kuriame kiekvienam žmogui būtų prieinamas vertingas dailės kūrinys. Originalas jam – tik serijomis gaminamų „multiplikatų” pirmavaizdis. 1955 m. pradėjo nuosekliai dirbti siekdams „Plastinės vienybės” ir tirdamas naujas kinetinės kūrybos galimybes. Užbaigė darbų ciklą pavadinimu „Planetaire Folklore”. Kūrė dviejų ir trijų išmatavimų aštuoniakampio atvaizdus, užbaigė „Bidim”, „Hexagone”, „Tridim”, „Vega” ir „Line” ciklus.

1970 m. pradėjo pasiruošimą retrospektyvinėms parodoms, architektūrinėms bei mokomosioms programoms, pirmiausia surengtoms Vasarely’io muziejuje Gordes, o vėliau nukreiptoms į Vasarely’io fondus Amerikoje, Vokietijoje ir Norvegijoje.

1976 m. įsteigė savo muziejų Provanso Ekse (Aix–en-Provance), kuriame apjungė meną, architektūrą, bei rengė tarptautines studijas analitiniams vaizdinių bandymams atlikti. 1976 m. buvo atidarytas Vasarely’io muziejus Pečo mieste, o 1987 m. – antrasis menininko muziejus Vengrijoje – Budapešte. Victoras Vasarely’is surengė daugybę parodų visame pasaulyje. Tarp jų žymiausiose Paryžiaus, Niujorko, Briuselio, Londono, Berlyno ir kitų miestų galerijose bei muziejuose.

Vengrų menininkas laimėjo nemažai tarptautinių premijų, buvo apdovanotas prestižiniais prizais už pasiekimus mene, jam buvo suteiktas Paryžiaus, Provanso Ekso, Prancūzijos Garbės Legiono kavalieriaus vardas, Naujojo Orleano, Vilparizio, Provanso Ekso ir Pečo miesto garbės piliečio vardas.

• Kompiuterinė Lietuvos enciklopedija