Taukai

Taukai – gyvūninės kilmės riebalai, naudojami kaip maistas ar techninėms reikmėms. Taukai gaunami iš naminių gyvulių (kiaulių, arklių, triušių, avių), žvėrių, vandens žinduolių (banginių, ruonių, jūrų vėplių), paukščių (vištų, žąsų, ančių), žuvų (lašišų, silkių, tuno, sardinių).

Skirtingos kilmės taukai lydosi skirtingose temperatūrose – kambario temperatūroje (15–20 °C) tepūs būna kiaulių taukai, apyskysčiai paukščių taukai, o žuvų taukai – skysti. Lydosi 20–54 °C, stingsta keliais laipsniais žemesnėje temperatūroje. Trumpai laikomi žemesnėje negu 4 °C, ilgai (kelis mėnesius) žemesnėje negu -8 °C temperatūroje. Nuo oro deguonies, šviesos taukai oksiduojasi – apkarsta, mažėja nesočiųjų riebalų rūgščių, skyla vitaminas A ir E, kaupiasi toksinai.^[1]

Maistui Lietuvoje vartotos taukinės (minimos nuo XVI a.). Taukai dažniausiai buvo sūdomi, pridėjus prieskonių susukti į pilvaplėvę, kartais sugrūsti į skrandį paslegiami, parūkomi. Taip pat lydomi, laikomi mediniuose induose arba molinėse puodynėse. Sūdyti taukai arba lydyti žąstaukiai tepti vietoje sviesto. Taukais vietoje aliejaus tepamos keptuvės, skardelės. Taukai taip pat naudojami chemijos, farmacijos, parfumerijos pramonėje, technikoje. Žuvų taukai naudajami organizmo stiprinimui.^[2]