Rytų Pirėnai

Rytų Pirėnai Les Pyrénées-Orientales
Valstybė	Prancūzija
Administracinis centras	Perpinjanas
Apskritys	3
Įkūrimo data	1789
Gyventojų (2013)	462 705
Plotas	4 116 km²
Tankumas (2013)	112 žm./km²
Vikiteka	Rytų PirėnaiVikiteka

Rytų Pirėnai (pranc. Les Pyrénées-Orientales, kat. Pirineus Orientals, oks. Pirenèus Orientals) – Prancūzijos departamentas šalies pietuose, Langedoko-Rusijono regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo kalnus. Administracinis centras – Perpinjanas (Perpignan).

Departamente 3 apskritys, 31 kantonas, 16 municipalinių susivienijimų ir 226 komunos. Plotas – 4 116 km².

Pagrindinis straipsnis – Rusijonas (regionas).

Departamento teritorija yra kataloniškų žemių dalis, kuri XVII a. viduryje prijungta prie Prancūzijos kaip Rusijono provincija.

Dabartinis departamentas įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, padalijus Langedoko ir Rusijono provincijas.

Ispanija buvo užgrobusi departamentą 1793 m., bet prancūzai po trijų mėnesių jį susigrąžino. XIX a. departamentas liko labiausiai respublikoniškas.

Rytų Pirėnų departamentas ribojasi su Odo ir Arježo departamentais, Ispanijos Žeronos provincija, Andora ir Viduržemio jūra.

• Tešas
• Tetas
• Agli
• Odas

• Perpinjanas (Perpignan) – 116 700 gyventojų (1999 m.)
• Pradas (Prades) – 5 800 gyv.
• Seretas (Céret) – 7 291 gyv.
• Kanetas (Canet – en-Roussillon) – 12 100 gyv.
• Sent Estevas (Saint-Estève) – 11 066 gyv.
• Sen Kiprijenas (Saint-Cyprien) – 8 573 gyv.

Klimatas tipiškas viduržemiškas, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Tačiau vėjas, ypač šiaurės vakarų, būna labai stiprus, siekia 100 km per valandą. Vėjui papūtus nuo jūros paprastai prapliumpa lietus.

Pagrindinė ekonomikos šaka – tradicinis žemės ūkis ir žūklė. Gaminami natūralūs saldūs vynai, iš kurių išsiskiria Banjulis, Mori, Rivesaltas, Muskatas. Žemės ūkyje dirba apie 8200 gyventojų, tiek pat užimti statybose, apie 10 000 – pramonėje. Trečiajame, paslaugų sektoriuje užimti apie 98 000 gyventojų.

Geras klimatas, užimtumas lėmė, kad departamento gyventojų greitai daugėja:

• 1954 m. – 230 285
• 1975 m. – 299 506
• 1982 m. – 334 557
• 1990 m. – 363 796
• 1999 m. – 392 803
• 2005 m. – 412 685

Tai vienas iš nedaugelio departamentų, galinčių suteikti ir kalnų, ir jūros malonumus. Pakrantėje ir kalnuose pastatyta daug kempingų, jachtų prieplaukų, įvairių žaidimų aikštelių, laukų ir stadionų.

Dauguma gyventojų kalba katalonų kalba, bet departamento šiaurėje išlikusi okitanų kalba, priklausanti Langedoko (langues d’Oc) kalbų grupei. Paplitus literatūrinei prancūzų kalbai šios kalbos vis labiau lieka tik kaimo rajonų šnekamąja kalba.

Departamentui Prancūzijos senate atstovauja Žanas Polis Aldui ir Polis Blankas, Atstovų rūmuose – 4 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 37 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

• Prancūzijos regionai ir departamentai
• Prefektūra
• Generalinė taryba
• Viskas apie Rusijoną