Rusijos transportas

Rusijos transporto sistema yra viena plačiausių visame pasaulyje. Šalies kelių, geležinkelių ir oro linijų tinklas tęsiasi apie 7 700 km nuo Kaliningrado iki Kamčiatkos. Pastaruoju metu Rusijos transporto ministerija parengė dvi šalies transporto strategijas – 2005 m. buvo priimta strategija iki 2020 m., o 2008 m. ji atnaujinta laikotarpiui iki 2030 m.

Transporto paslaugų eksportas yra svarbi Rusijos BVP dalis. Vyriausybė tikisi, kad nuo 2007 iki 2030 m. transporto eksporto vertė sudarys 80 milijardų JAV dolerių.

Rusijos geležinkelių tinklas yra trečias pagal ilgį pasaulyje (nusileidžia JAV ir Kinijai). 2011 m. traukinių tinklas sudarė 87 157 km. Iš jų 86 200 km yra įprastos 1 520 mm pločio vėžės.

Nacionalinė traukinių vežėja yra Rusijos geležinkeliai (rus. Российские железные дороги). Ji laikoma šios srities monopolininke ir viena didžiausių transporto kompanijų pasaulyje. Įmonė įkurta 1992 m. ir yra įdarbinusi 950 000 darbuotojų. 2009 m. duomenimis ji sukuria apie 2,5 proc. šalies BVP.^[1] 2007 m. Rusijos geležinkeliai aptarnavo 1,3 milijardus keleivių ir pervežė 1,3 milijardo tonų krovinių.

• Maskvos metropolitenas – 13 linijų, 207 stotelės, 349,5 km
• Sankt Peterburgo metropolitenas – 5 linijos, 69 stotelės, 113,2 km
• Novosibirsko metropolitenas – 2 linijos, 13 stotelių, 15,9 km
• Žemutinio Naugardo metropolitenas – 2 linijos, 14 stotelių, 18,8 km
• Samaros metropolitenas – 1 linija, 10 stotelių, 12,7 km
• Jekaterinburgo metropolitenas – 1 linija, 9 stotelės, 12,7 km
• Kazanės metropolitenas – 1 linija, 10 stotelių, 15,8 km

2006 m. Rusijoje buvo 933 000 km sausumos kelių, iš kurių 755 000 km buvo asfaltuoti.

Šalies kelių saugumas yra labai menkas. Žūčių skaičius kelyje yra ženkliai didesnis nei kitose didžiosiose pasaulio šalyse. 2008 m. duomenimis galimybė keliuose patekti į incidentą Rusijoje yra didesnė apie 60 kartų nei Jungtinėje Karalystėje.^[2]

Pagrindinė šalies automagistralė yra 1966 m. atidarytas kelias M4 – jis jungia Maskvą, Voronežą, Rostovą prie Dono ir Krasnodarą ir siekia 1 517 km.

2014 m. per šalies jūrų uostus pervežta 623,3 milijonai tonų krovinių – iš jų 30 proc. sudarė nafta, 20,6 proc. – naftos produktai, 18,6 proc. – akmens anglis.

Vienas didžiausių šalies uostų yra Novorosijske, Juodojoje jūroje. Uostas veikia visus metus, taip pat jame įkurta viena svarbiausių šalies karinių jūros pajėgų flotilė.

Rusijoje yra didžiausia naftotiekių sistema pasaulyje. Draugystės naftotiekis yra ilgiausias pasaulyje. Jo ilgis siekia apie 4 000 km. Šiuo naftotiekiu nafta tiekiama iš Rusijos rytų į Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją, Slovakiją, Čekiją ir Vokietiją. Iki 2003 m. ja buvo tiekiama nafta eksportui į Latvijos Ventspilio uostą ir iki 2006 m. − Lietuvos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai, bei Būtingės naftos terminalui.^[3]

2015 m. Rusijoje veikė 282 oro uostai.^[4] 2010 m. šalies viduje oro transportu buvo pervežta 1,1 milijono tonų krovinių ir 59 milijonai keleivių. Didžiausias šalies oro uostas yra Šeremetjevo oro uostas. Jis 2018 m. aptarnavo daugiau nei 45 milijonus keleivių.^[5]

Oro transporto gamybos srityje šalyje dirba apie 350 000 žmonių. 2006 m. buvo įkurta Jungtinė lėktuvų korporacija. Ši įmonė konsoliduoja beveik visas didžiausias Rusijos įmones, besispecializuojančias aviacijos pramonėje. Pagrindinė kompanijos veikla – lėktuvų projektavimas, gamyba, pardavimas ir priežiūra.

• Ilyushin Il-76
• Ilyushin Il-78
• Jakovlev Yak-130
• Mikoyan MiG-29
• Mikoyan MiG-35
• Sukhoi Su-25
• Sukhoi Su-27
• Sukhoi Su-30
• Sukhoi Su-33
• Sukhoi Su-34
• Sukhoi Su-35BM
• Sukhoi PAK FA

• Ilyushin Il-114
• Ilyushin Il-96
• Irkut MS-21
• Sukhoi Superjet 100
• Sukhoi Superjet 130
• Sukhoi Su-80
• Tupolev Tu-204

• Ilyushin Il-114T
• Ilyushin Il-96-400T
• UAC/HAL Il-214
• Tupolev Tu-204C