Rusakalbiai

Rusakalbiai (русскоязы́чные) – žmonės, kurių gimtoji kalba yra rusų arba kurie kasdieniame gyvenime kalba rusų kalba. Drauge terminas yra vartojamas siauresne prasme, kalbant apie žmones, kurių kultūrinė tapatybė susieta su rusų kalba, nepriklausomai nuo etninių šaknų ir teritorinės priklausomybės.

Didžiausia ir tankiausiai rusakalbių apgyvendinta šalis yra Rusija, iš kur yra kilusi pati kalba. Taip pat didelis rusakalbių skaičius būdingas buvusioms Tarybų Sąjungos respublikoms. Baltarusija, Ukraina, Kazachija, Estija ir Latvija yra šalys, kuriose rusakalbių kiekis yra didžiausias. Tarp rusakalbių yra daug ukrainiečių, baltarusių, totorių, žydų, armėnų, kazachų, taip pat etniškai maišytų santuokų tarp rusų ir kitų tautų palikuonių. Izraelis, JAV, Kanada ir Australija yra šalys, turinčios dideles rusakalbių bendruomenes.

Bendras rusakalbių kiekis pasaulyje vertinamas 280 milijonų.

Rusakalbiai buvusios TSRS šalyse yra prieštaringas fenomenas. Visoje Rusijos ir buvusių TSRS respublikų teritorijoje daugelio etninių grupių kalbos buvo slopinamos rusifikacijos metu, nes Rusija turėjo šalies, de facto sujungusios respublikas į sąjunginę valstybę, statusą, o rusų kalba buvo išskirtinai vartojama visuose oficialiuose ir tarprespublikiniuose reikaluose. Po TSRS griūties situacija buvusiose respublikose pasikeitė ir rusų kalbos vartojimo buvo atsisakyta, išskyrus Baltarusiją, Krymą, Kirgiziją ir Kazachiją, kur rusų kalba liko valstybine kalba. Nepripažintos Abchazijos, Pietų Osetijos valstybės ir Padniestrės respublika yra paskelbusios rusų kalbą oficialia kalba savo kontroliuojamose teritorijose.

Kai kurių mokslininkų prognozuota, kad po Tarybų Sąjungos subyrėjimo susikūrusiose valstybėse stiprės rusakalbių tapatybė ir net formuosis nauja „rusakalbių tauta“.^[1]