Pelnas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pelnas – ūkinės veiklos finansuose, iš veiklos gaunama nauda, išreikšta piniginiais vienetais (turto padidėjimas). Pelnas gaunamas, kai veiklos generuotos pajamos viršija tai veiklai sunaudotas išlaidas. Pelno atvirkštinis variantas yra nuostolis (išlaidos didesnės nei pajamos). Pelnas nurodo tik konkrečią pinigų sumą, kuri gaunama už turimą turtą ar atliktus veiksmus. Ūkinės veiklos rodiklis panašus į pelną yra rentabilumas. Ūkio subjekto pelno dydis naudojamas kaip investicijų, paskolų, išduotų draudimo garantijų vertinis rodiklis.
Ekonominiu ar finansiniu požiūriu pelnas traktuojamas kiek skirtingai.
Pelno rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pelno rūšys:
- apskaičiuotas ūkio subjekto pelnas – teigiamas skirtumas tarp apskaičiuotų pajamų ir išlaidų (į išlaidas įeina sunaudotos medžiagos, nusidėvėjimas, išmokėtos algos ir t. t.). Apskaičiuojamas sudarius ūkio subjekto balansą.
- ūkio subjekto viršpelnis – arba dar vadinamas pridėtine verte – lygus iš apskaičiuoto pelno atėmus palūkanas, kurias reikėtų sumokėti norint pasiskolinti pinigų sumą lygią panaudotų įrengimų ir išlaidų dydžiui dalyvavusių produkcijos gamyboje.
- normalus ūkio subjekto pelnas – tai toks pelnas, kai ekonominis pelnas ar nuostolis lygus 0. Tai reiškia, kad ūkio subjektas negamina pridėtinės vertės. Rinkos teorijoje normalus pelnas įskaičiuojamas į įmonės išlaidų kreives, kaip neatskiriamą tiekimo išlaidų dalis. Jeigu tam tikroje rinkoje gauto pelno lygis yra per žemas, kad duotų pajamas iš įdėto kapitalo, palyginti su tuo, kuris gaunamas iš kitų vienodai rizikingų rinkų, tuomet įmonės ištekliai gali būti panaudojami kam nors kitam.
- pelnas kainų augimų – tai pelnas gautas paaugus paties kapitalo vertei dėl vertybinių popierių, valiutos, nekilnojamajam turtui, gamybos priemonėms ar medžiagoms.
