Suchoj Su-34

Su-34
Su-34
Tipas	Universalusis kovos lėktuvas Naikintuvas–bombonešis
NATO kodas	Fullback
Gamintojas	NAPO
Kūrėjas	Suchoj
Pirmas skrydis	1990 m. balandžio 13 d.
Pradėtas naudoti	2014 m. kovo 20 d.
Būsena	naudojamas
Pagaminta vnt.	147 (iki 2022 m.)
Vieneto kaina	36 milijonai JAV dolerių 2008 m.[1]

Su-34 (NATO pavadinimas: Fullback) – Rusijos gamybos dvivietis, dviejų variklių naikintuvas–bombonešis. Šis lėktuvas kuriamas siekiant pakeisti pasenusius fronto bombonešius Su-24.

Su-34 pagrindu buvo pasirinktinas naikintuvas Su-27, tačiau pagrindinė Su-34 užduotis yra vykdyti atakas prieš antžeminius taikinius.

Suchoj Su-34 projektavimas buvo pradėtas 1986 m., tikslas buvo sukurti naująjį universalų kovos lėktuvą, kuris turėjo pakeisti nuo XX a. septinto dešimtmečio naudotus fronto bombonešius Su-24. Su-24 turima galimybė keisti kovos metu sparnų konfigūraciją buvo geras sprendimas netikslių bombų laikais, tačiau atsiradus modernesnėms technologijoms, tai tapo labai brangu. Naikintuvais reikėjo lydėti į misiją skrendančius fronto bombonešius.^[2] Būtent Su-24 negebėjimas kovoti oro mūšiuose tapo viena priežasčių, kodėl 2015 m. turkų F-16 sugebėjo pamušti vieną šių Rusijos naudojamų lėktuvų.^[3]

1986 m. birželio 19 d. pagal Su-27IB modifikaciją buvo sukurtas bandomasis projektas T-10V.^[4]

1990 m. balandžio 13 d. T-10 V-1 pirmą kartą pakilo į orą.^[5]

1995 m. Su-34 (tada dar vadintas Su-32) debiutavo Prancūzijos aviacijos parodoje, kuri vyko Buržė oro uoste.

2003 m. įvyko pirmieji lėktuvo bandymai, juos atliko Rusijos oro pajėgos. 2004 m. buvo pagaminti 8 lėktuvai dar prieš paleidžiant oficialią gamybos liniją.^[6]

Nuo 2006 m. iki 2011 m. Rusijos oro pajėgos antrą kartą testavo lėktuvus, per testus buvo pranešti pastebėti trūkumai. Būtent nuo šio laikotarpio Su-34 pavadinimas tapo oficialius ir vienintelis (anksčiau buvo skirstomi į universalųjį ir laivynui skirtus modelius Su-32MF/Su-32FN).

2014 m. kovo 20 d. lėktuvai buvo oficialiai priimti į Rusijos karinių oro pajėgų sudėtį.^[7]

Sparnų bei variklių pakabinimas panašus į Su-30 matytus sprendimus, priekinių lėktuvo sparnelių konfigūracija artima indiškos Su-30MKI versijos naikintuvui, o pagal manevringumo parametrus yra lyginamas su Su-35. Tačiau šis bombonešis turi ir didelių skirtumų, pavyzdžiui pilotų sėdėjimas vienas šalia kito, neatsidengiantis kabinos stiklas, priekinėje lėktuvo važiuoklėje panaudota suporintų ratų sistema vietoje vieno didelio, įprasto kitoms Su-27 modifikacijoms.

Naikintuvas-bombonešis turi du Saturn AL-31 FM1 variklius, tos pačios serijos kaip ir montuojami į visas kitas Su-27 modifikacijas. Šie žemo slėgio su turboventiliatorių apėjimu ir greitėjimo (forsažo) kamera varikliai leidžia orlaiviui pasiekti 1,8 Macho greitį net su pilnu koviniu komplektu dideliame aukštyje.^[8] Be kuro pasipildymo ore, orlaivio veikimo nuotolis apie 4000 km. Nurodomas variklio darbo resursas iki kapitalinio remonto 1000 valandų.

Naikintuvo sparnų konstrukcija paremta vadinamojo trijų taškų kėlimo paviršiaus (angl. three-lifting-surface) koncepcija, pagal ją, lėktuvui keliamąją galią suteikia ne tik sparnai, bet ir priekyje esantys sparneliai bei uodegoje įmontuotais horizontaliaisiais stabilizatoriais. Tokia sparnų konfigūracija, papildyta variklių traukos vektoriais, padidina orlaivio manevringumą, leidžia lengviau kontroliuoti lėktuvą. Tokie sprendimai leidžia naikintuvui–bombonešiui atlikti labiau mažesniems gaudantiesiems naikintuvams būdingus manevrus, pavyzdžiui Pugačiovo kobrą.

Su–34 pristatomas kaip pats patogiausias pilotams bombonešis pasaulyje. Erdvioje kabinoje pilotų vietos įtaisytos tandemu, vienas šalia kito, o ne vienas už kito. Taip už krėslų atsiranda erdvės atsistoti pilnu ūgiu. Tarp krėslų esantis tarpas pakankamo dydžio žmogui atsigulti^[9], jei atsiranda poreikis. Lėktuve įrengta nedidelė virtuvė, taip pat nedidelio termoso-konteinerio pavidalo tualetas gamtiniams reikalams atlikti. Kabinoje įtaisytas kondicionierius klimato kontrolei, o oro slėgis iki 10 km aukščio visada palaikomas lyg skristų 2400 m aukštyje, tai leidžia pilotams būti be deguonies kaukių.^[10] Pastarosios naudojamos tik avarinėse situacijose arba atliekant kovines užduotis.

Gana neįprastas patekimas į lėktuvą: prie priekinės važiuoklės yra pritaisytos kopėčios, jomis užlipus patenkama į šasi skyrių, po ko pro dar vienas duris pasiekiama pilotų kabina. Naikintuvo–bombonešio vadas sėdi kairėje, šturmanas - dešinėje. Krėslai–katapultos – K–36DM modelio, sveriantys po 122 kg kiekviena, galintys suveikti 0-25 km aukštyje. Katapultoms suveikus, pilotas išsviedžiamas iš lėktuvo 140 km/h greičiu.^[11]

Pilotų valdymas suporintas, jie abu turi pilną lėktuvo valdymo galimybę, panašiai kaip civiliniuose oro laineriuose. Kabina šarvuota, 17 mm storio šarvu iš titano, su neperšaunamais stiklais. Konstrukcinis sprendimas pasiskolintas iš Su-25 atakos lėktuvo. Toks šarvavimas sveria 380 kg.^[12]

Kaip ir pirmtakas Su-27, lėktuvo išorines sistemas valdyti padeda elektroninės, kurios padeda lėktuvą suvaldyti turbulencijos sąlygomis, neleidžia atlikti pavojingų manevrų skrendant per dideliu greičiu (akrobatiniai manevrai leidžiami iki 1380 km/h). Pilotui pasiklydus erdvėje, lėktuvas vienu mygtuko paspaudimu susiorientuoja kur yra žemė ir yra teisingai išlyginamas.

Su-34 įdiegta TERCOM (angl. Terrain Counour Matching) navigacijos galimybė^[13], būdinga sparnuotosioms raketoms valdyti žemame aukštyje, todėl lėktuvas automatiniu režimu gali skristi itin žemame aukštyje, prisitaikydamas prie žemės reljefo pokyčių.

Naujausios kartos Su-34 visą reikalingą informaciją pateikia penkiuose sumontuotuose ekranuose. Tačiau jei iškiltų nesklandumų su elektroninėmis sistemomis, patys pagrindiniai pilotavimo rodmenys būtų pasiekiami paliktuose keliuose analoginiuose prietaisuose. Jais naudojantis būtų galima valdyti lėktuvą net jei skrydžio metu būtų nuspręsta perkrauti borto kompiuterį.

Tikslesnei vietos nustatymo galimybei bei valdomų bombų numetimo tikslumui orlaivyje sumontuotas GLONASS palydovinio ryšio priėmėjas.^[14]

Šis lėktuvas nėra priskiriamas sunkiai aptinkamų lėktuvų klasei, tačiau jį konstruojant buvo panaudota sprendimų, kurie padeda apgauti radarus. Pavyzdžiui jis nudažytas radarų signalus sugeriančiais dažais. Anot Suchoj kompanijos, Su-34 atspindžio duomenys geresni nei Su-24, F-111 ar F-15 E. Skrendant žemame aukštyje jo atspindį būtų galima sumaišyti su šiuolaikine sparnuotąja raketa.^[15]

Naikintuve montuojamas pasyvus radaras „Leninets V-004“ dirbantis X bangų diapazone, jo veikimo nuotolis 200–250 km. 75–100 km atstumu jei į duomenis įtraukiami žemės reljefo pokyčiai. Iki 30 km kai sekami objektai juda, tai daroma su GMTI technologija (angl. Grouend Moving Target Indicator)^[16].

Lėktuvo gale yra įmontuotas įspėjamasis radaras, leidžiantis ne tik užfiksuoti nusitaikymus į lėktuvą, bet ir valdyti R-73s raketas, todėl Su-34 nebūtina atsigręžti į jį persekiojantį naikintuvą, kad galėtu iššauti oras–oras tipo raketą^[17] savo gynybai.

2015 m. rugsėjį buvo pasiųsti šeši Rusijos oro pajėgų Su-34 į Latakijos oro bazę Sirijoje kovoti prieš Daesh teroristus.^[19] Rugsėjo 30 d. Homso regione šie lėktuvai dalyvavo pirmoje savo tikroje kovinėje situacijoje.^[20]

Šie lėktuvai aktyviai dalyvauja ir Sirijos pilietiniame kare smūgiuodami grupuotėms, kurios kovoja su Sirijos prezidentu Bašaru al-Asadu ir jam lojaliomis Sirijos kariuomenės pajėgomis. 2015 m. lapkričio 20 d. Sirijoje esančioms pajėgoms padėti buvo atsiųsti dar 8 papildomi SU-34.^[21]

Nuo 2015 m. lapkričio 30 d., kada Turkija numušė Rusijos pajėgų Su-24 lėktuvą, Su-34 į misijas skrenda ginkluoti oras–oras tipo raketomis, kad prireikus galėtų stoti į oro mūšius su Turkijos oro pajėgų lėktuvais.^[22]

Rusijos pajėgos intensyviai naudojo Su-34 lėktuvus Rusijos–Ukrainos kare.^[23] Šie lėktuvai buvo numušti įvairiuose Ukrainos regionuose, tačiau kai kurie sudužo dėl kitų priežasčių.^[18][24]

2024 m. vasario 17 d. duomenimis, nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios buvo vizualiai patvirtinti 26 atvejai, kai Rusijos pajėgų Su-34 lėktuvai buvo numušti ar kitaip sunaikinti.^[25]

• 2015 m. birželio 4 d. Rusijoje, Voronežo srityje, vykdant treniruotes, nusileidus nesuveikė parašiutų stabdymo sistema. Su-34 nuvažiavo nuo tako ir apsivertė. Aukų nebuvo.^[26]
• 2022 m. spalio 17 d. toks naikintuvas sudužo Jeisko miesto (Rusija) gyvenamajame rajone iš karto po pakilimo. Avarijos metu žuvo 13 žmonių.^[27]

 Alžyras

• Alžyro karinės oro pajėgos 2016 m. pradžioje užsisakė 12 šių lėktuvų, tačiau kontratas iki 2023 m. vidurio nebuvo įgyvendintas.^[28]

 Rusija

• Rusijos karinės oro pajėgos - iki 120 šio tipo lėktuvų.^{[29] [30]}

Šaltiniai^[31][32]

Ginkluotė Su-34 turi 12 ginkluotės prikabinimo taškų, pakelia 8 tonas amunicijos.

• Kulkosvaidis: 1 × aviacinė patranka GŠ-30-1 (30 mm kalibras, 150–180 užtaisų)
• Nevaldomos raketos: S-8, S-13, S-25
• Oras-oras: R-27 (AA-10),R-73 (AA-11), R-77 (AA-12)
• Oras-žemė: Kh-29L/T (AS-14), Kh-38,Kh-25MT/ML/MP (AS-10),Kh-59M, Kh-58 (AS-11), Kh-31 (AS-17),Kh-35 (AS-20), P-800 Oniks (SS-N-26 Strobile) (dar nepriimta oficialiam naudotimui)
• Sparnuotosios raketos: Kh-65SE arba Kh-SD
• Aviacinės bombos: KAB-500L, KAB-500KR, KAB-500S ir KAB-1500L/KR kontroliuojamos, OFAB-250-270, OFAB-100-120, FAB-500T, BETAB-500SHP, P-50T, ODAB-500PM nekontroliuojamos, , RBK-500 ir SPBE-D kasetinės bombos, taktinė atominė bomba.