Spyware

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Spyware (liet. šnipinėjanti programa) – bet kuri programa, dirbanti su interneto tinklu be vartotojo žinios arba jo sutikimo ir kalta dėl informacijos vagystės.

Šnipinėjimo programa - tai kompiuterinė programa, kuri yra sumontuota slapta į asmeninį kompiuterį rinkti informaciją apie vartotoją, jo kompiuterį arba naršymo įpročius be vartotojo informuoto sutikimo.

Terminas "spyware" reiškia programinę įrangą, kuri slapta stebi vartotojo išskirtinį elgesį tiek paprastą stebėseną. Spyware programa gali surinkti įvairių rūšių asmeninę informaciją, pavyzdžiui, interneto naršymo įpročius, svetaines, kurios buvo aplankytos, bet taip pat gali trukdyti vartotojui kontroliuoti kompiuterį kitais būdais, pavyzdžiui, įdiegti papildomos programinės įrangos, nukreipti interneto naršyklės veiklą. Šnipinėjimo programos gali pakeisti kompiuterio nustatymus, lėtinti ryšio greitį, keisti pagrindinius puslapius, ir / ar trukdyti naudotis internetu ar mažinti kitų programų funkcionalumą. Pagal formalią klasifikaciją jos įtrauktos į programinę įrangą, kuri pasikartojančiai vykdo invaziją į privačius kompiuterius.

Kovoti su „šnipais“ įkurta nedidelės pramonė, kuri užsiima anti-šnipinėjimo programine įranga. Anti-šnipinėjimo programinė įranga tapo plačiai pripažinta kaip vienas iš pagrindinių kompiuterių saugumo elementų. Dažniausiai jos naudojamos kaip Microsoft Windows programinės įrangos dalis. Eilė jurisdikcijų yra perėję anti-šnipinėjimo įstatymus, kurie yra paprastai nukreipti prieš bet kokią programinę įrangą, kuri yra slapta įdiegta kontroliuoti vartotojo kompiuterį. JAV Federalinė prekybos komisija turi pateikti į interneto puslapį konsultacijas vartotojams apie tai, kaip sumažinti šnipinėjimo infekcijų riziką, įskaitant visokią veiką.

Kitaip nei virusai ir kirminai, šnipinėjimo programinė įranga paprastai nepasikartoja. Tipiška taktika tolesniam šio tikslo siekimui yra nepageidaujamų iššokančių reklamų pristatymas; asmeninės informacijos vagystės (įskaitant finansinę informaciją, tokią kaip kreditinių kortelių numeriai); interneto naršymo veiklos stebėjimas rinkodaros tikslais; arba nukreipimas į HTTP užklausas reklamos svetainėse.

Tačiau, šnipinėjimo programinė įranga gali būti nutraukta, kaip viruso apkrova.