Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nomas (gr.Νομός) arba Sepat (egip.spt) – Senovės Egipto administraciniai vienetai, egzistavę nuo valstybės suvienijimo iki III tūkst. pr. m. e. iki 307 m. Kartu jie sudarė istorinius-geografinius regionus su vienu dideliu miestu.
Nomai išsivystė iš ikidinastinių miestų-valstybių, kurios kūrėsi Nilo slėnyje III tūkst. pr. m. e., turėjo savo dievus globėjus ir atskiras tradicijas. Susikūrus vieningai Egipto valstybei, nomai transformavosi į administracinius vienetus. Pirmieji aiškūs nomų paminėjimai yra iš II tūkst. pr. m. e. Naujosios karalystės laikais susiformavo stabilus nomų skaičius – 42. Jie buvo dalinami į Aukštutinio Egipto nomus (22) ir Žemutinio Egipto nomus (20). Šis skaičius beveik nekitęs išliko iki pat IV a.
Egipte nomai buvo matuojami pagal ilgį (kadangi jie koncentravosi prie upės), ir ilgio matas buvo iteru (1 iteru lygus 10,5 km.). Vidutiniškai nomą sudarė 3–4 iteru. Nomų plotis skyrėsi priklausomai nuo derlingos teritorijos prie upės. Nomo plotas buvo matuojamas ča-ta (1 ča-ta sudarė apie 2,75 ha).
Kiekvienas nomas buvo numeruojamas ir turėjo savo administracinį centrą niwt, kuriame stovėjo svarbiausios dievybės šventykla (Het net) ir vietininko rezidencija (heqa net). Graikų laikais nomų valdytojai buvo vadinami nomarchais. Centralizacijos laikais vietininkus tiesiogiai skirdavo faraonas, tuo tarpu silpnumo laikotarpiais neretai įsigalėdavo nomarchų dinastijos ir nomarchai tapdavo labai autonomiški. Smulkesni vienetai buvo vadinami u (egip.ww).
Egipte įsigalėjus Ptolemėjams, nomų administracija išliko. Jie išliko ir Egipto provincijos administraciniais vienetais Romos imperijoje. Tik Konstantino ir Diokletiano administracinių reformų metu apie 307 m., kaip ir visoje imperijoje, nomus pakeitė smulkesni pagi.
