Mauderodės spaustuvė

Mauderodės spaustuvė – Mažosios Lietuvos spaustuvė, 1881–1944 m. veikusi Tilžėje.

Steigėjai – broliai Otas (1852–1909 m.) ir Hugas (1856–1915 m.) fon Mauderodės. Įmonės plėtrai įtakos turėjo Oto von Mauderodės santuoka su turtingo Smalininkų ūkininko K. Albušaičio dukterimi. Nuo 1909 spaustuvės savininkas – Oto sūnus Egonas fon Mauderodė (1889–1927 m.), po jo mirties – našlė Mina ir sūnus Otas (g. 1917 m.).

Steigėjas O. von Mauderodė aukštą kvalifikaciją ir verslo organizatoriaus įgūdžių įgijo Vokietijos, Austrijos, Mažosios Lietuvos spaudos įmonėse. Spaustuvė buvo viena pajėgiausių Mažojoje Lietuvoje. Įmonę sudarė leidykla, spaustuvė, litografija, cinkografija, knygrišykla ir knygynas-leidykla. 1913 m. spaustuvė turėjo 4 linotipus, 3 rotacines, 5 knygų spausdinimo, 3 litografijos spaudos, 14 pagalbinių mašinų ir apie 200 darbininkų. Spaustuvėje dirbo daug lietuvių, tarp viduriniosios grandies vadovų – D. Tulevaitis, broliai J. ir M. Kiošiai. Mauderodės spaustuvė per Antrąjį pasaulinį karą sunaikinta.

Spausdinta daug vertingų visuomeninių, politinių ir kultūros leidinių: liberalus laikraštis „Tilsiter Allgemeine Zeitung“ (1884–1943 m.), pirmasis Mažojoje Lietuvoje mokslinis leidinys „Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft“ (1881–1912 m.), Mažajai Lietuvai skirtų 12 periodinių ir 330 neperiodinių leidinių gotiškomis raidėmis, tarp jų didžiausias ir įtakingiausias Mažosios Lietuvos laikraštis „Nauja lietuviška ceitunga“ (1890–1925 m.; tiražas 1910 m. – 3550 egz.). Skelbė Lietuvių literatūros draugijos narių tyrimus, leido Vydūno knygas, „Lietuviškas kalendras“ (1885–1923 m.). Paskutinė išspausdinta lietuviška knyga – Vydūno filosofijos veikalas „Žmonijos sąmoningumas tikybiniuose jos padavimuose, šventraščiuose ir tikybiniuose žymženkliuose“ 1941 m. nacių cenzūros sunaikinta sandėlyje.

Didžiajai Lietuvai 1889–1905 m. lotyniškomis raidėmis spausdino laikraščius ir žurnalus „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Ūkininkas“, „Varpas“. Mauderodės spaustuvė – didžiausia knygų spaudos Didžiajai Lietuvai leidykla, iš viso iki 1919 m. išspausdinusi daugiau kaip 800 knygų, tarp jų 1884–1893 m. – J. Basanavičiaus 5 knygas, J. Šliūpo veikalą „Lietuviškieji raštai ir raštininkai“ (1891 m.), lietuvių rašytojų kūrinių, bet daugiausia – spaustuvės savininkams pelningų katalikų maldaknygių, giesmynų. Rusijos imperijoje 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, lietuviškų leidinių ji spausdino vis mažiau, po 1933 m., Vokietiją pradėjus valdyti naciams, beveik nespausdino. Siekiant pelno 1928–1932 m. išspausdinta 20 komunistinių knygų ir 2 žurnalai.^{[1] [2]}

• Leidinys apie Oto fon Mauderodės poligrafijos įmonę. Knygotyra, 1993 m., t. 19.