Leidykla

Leidykla – įmonė, rengianti spaudai ir leidžianti leidinius.

Leidyklos atsirado XV–XVI a. Europoje. Tuo metu spaudos pradininkai kartu buvo ne tik leidėjai, tačiau ir spaustuvininkai, knygų pirkliai. XIX a. atsirado pirmosios tarptautinės leidyklos. XX a. pabaigoje susiformavo didieji pasaulio leidybos koncernai, valdantys ne tik leidyklas, bet ir muzikos įrašų kompanijas, kitas su žiniasklaida susijusias įmones.

Leidyklos yra skirstomos:

• Pagal leidybos asortimentą – į universaliąsias, šakines, specializuotas;

• Pagal veiklos apimtį – į mažas, vidutines, dideles;

• Pagal nuosavybės formą – į valstybines, visuomenines, privačias;

• Pagal veiklos tikslus – į komercines, nekomercines;

• Pagal leidžiamos informacijos ženklinimą – į leidžiančias tekstines knygas, leidinius neregiams, kartografijos leidinius, elektroninius leidinius;

• Pagal teritorinius požymius – į nacionalines, regionines, tarptautines.

Lietuvoje pirmosios leidyklos atsirado XVI–XVII a. ir tuomet buvo vadinamos spaustuvėmis. XXI a. pradžioje Lietuvoje veikė keli šimtai leidyklų. Didžiausios – Šviesa, Vaga, Mintis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.^[1]