[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Japas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Japas
Uapa
Japo vėliava
Valstybė Mikronezijos Federacinių Valstijų vėliava Mikronezijos Federacinės Valstijos
Administracinis centras Kolonija
Savivaldybių skaičius 9
Gyventojų (2003) 6 300
Plotas 102 km²
Tankumas (2003) 62 žm./km²
Vikiteka JapasVikiteka
Japo salelių savivaldybės
Japo salų tradicinio stiliaus statinys su akmeniniais pinigais, rodančiais didelius turtus. Pirmieji akmenys buvo iškasti Palau salose ir gabenami čia valtimis apie 483 km
Japo salos akmeniniai pinigai

Japas (vietine kalba – Uapa) – koralinių salų grupė, priklausanti Mikronezijos Federacijai, vakarinėje Karolinų salų dalyje. Taip pat tai yra iš šių salų kontroliuojama to paties pavadinimo valstija, kuri yra viena iš keturių Mikronezijos Federacijos valstijų.

Valstijos sostinė – Kolonija, Japo saloje, kur yra oro uostas. 6300 gyventojų (2003). Bendras valstijos sausumos plotas 102 km². Daugiausiai žmonių gyvena didžiausioje Japo saloje.

Valstijos geografija ir administravimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į valstijos teritoriją įeina pati Japo salų grupė ir apie 130 salų (grupuojamų į 14 atolų), išsidėsčiusių į rytus ir pietus per maždaug 800 km.

Geografiniu požiūriu Japo sala (viena iš valstijos savivaldybių) – tai yra keturios labai arti viena kitos esančios salos, kurias supa koralinis rifas. Didžiausia dalis yra Japas, šiaurėje Mapas ir Rumungas, šiaurės vakaruose – Gagilis-Tomilis. Pakrantės apaugusios mangrovių mišku. Plotas – 102 km². Salos kalvotos, gausi augmenija. Palei pakrantes daugiausia tęsiasi magrovinės pelkės.

14 likusių atolų yra administruojami iš 8 savivaldybių (jų administraciniai centrai turi savivaldybės pavadinimą):

Kiti atolai:

(viso virš 140 salų ir atolų)

Mikronezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
Japas, Nan Madolis, Čamorai, Čiukas
Ispanijos Rytų Indija
Vokietijos Naujoji Gvinėja
Japonijos imperija (PRVM)
JAV (TTPI)
Dabartiniai politiniai vienetai:
Mikronezijos Federacinės Valstijos, Guamas, Kiribatis, Maršalo Salos, Nauru, Š. Marianų salos, Palau, Veiko sala

Visuomenė ir kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmeniniai pinigai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Rai pinigai.

Ši sala labiausiai žinoma dėl stambių akmeninių pinigų, vadinamu Fe (kartais – Menhyrai). Tai aragonito akmenys, iki 4 m skersmens su skyle viduryje. Anksčiau tai buvo atsiskaitymo tarp kaimų priemonė. Pinigai nebūtinai turėjo būti perkelti mainų metu. Yra penki „nominalai“ – Mmbul, Gaw, Ray, Yar ir Reng (paskutinis – mažiausias, 0,3 m skersmens). Pinigo vertė priklausė ir nuo skersmens, ir nuo amžiaus.

Žaliava akmeniniams pinigams buvo plukdomi iš Palau ir Naujosios Gvinėjos, galbūt iš Guamo.


Mikronezijos Federacinių Valstijų valstijos
Čiukas | Japas | Kosraė | Ponapė