[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Išvestinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Funkcijos išvestinė taške yra funkcijos pokyčio santykio su argumento pokyčio riba, kai argumento pokytis artėja prie nulio.[1] Išvestinė parodo tam tikros funkcijos pokyčio tempą tam tikrame taške ir yra viena iš dviejų pagrindinių integralinio ir diferencialinio skaičiavimų sąvokų. Vaizduojant funkciją kaip dvimatį grafiką, išvestinė tam tikrame taške gali būti vaizduojama kaip liestinės tame taške krypties koeficientas.

Geometrinė išvestinės prasmė: jeigu funkcija taške x = a turi išvestinę, tai jos reikšmė lygi per tašką nubrėžtos funkcijos grafiko liestinės krypties koeficientui, arba liestinės ir teigiamosios Ox pusašės sudaromojo kampo tangentui:[2]

Išvestines turi ne visos funkcijos, pavyzdžiui, išvestinės neturi funkcijos su vertikalia liestine (krypties koeficientas lygus begalybei) ar netolydžios funkcijos, taip pat kai kurios tolydžios funkcijos.

Išvestinė apibrėžia dydžio y pokytį, kintant kitam dydžiui x. Naudojant Δ simbolį pokyčiui užrašyti, išvestinę galima apibrėžti kaip santykio ribą, kai Δ x artėja į 0. Leibnico žymėjimu tai užrašoma

kur dy ir dx žymi be galo mažus dydžius. Formaliai dydžiai dy ir dx yra diferencialai, kurie nebūtinai yra be galo maži.

Tikslus išvestinės apibrėžimas:

Čia x gali reikšti fizikoje laiką, o f(x) yra funkcija nusakanti nueitą kelią po tam tikro laiko x. Jei padalinsime f(x) iš x gausime vidutinį greitį taško, kuris nuėjo kelią nuo 0 iki f(x) (per laiko tarpą nuo 0 iki x). Išvestinė apskaičiuoja momentinį greitį laiko momentu x. Galima vietoje parinkti labai mažą reikšmę ir apytiksliai apskaičiuoti tos ar kitos funkcijos išvestinę nedarant jokių transformacijų, bet tada nebus galima integruoti, o integruojant galima apskaičiuoti tai ką su elementariąja matematika reikėtų skaičiuotį labai ilgai (norint apskaičiuot tiksliai).

Funkcijos f išvestinė taške x gali būti užrašoma įvairiai:

Sakoma, kad funkcija taške x yra diferencijuojama, jei tame taške egzistuoja išvestinė. Funkcija diferencijuojama intervale, jei funkcija diferencijuojama kiekviename intervalo taške. Jei funkcija nėra tolydi taške x, ji nėra diferencijuojama tame taške.

Funkcijos išvestinė taip pat gali būti diferencijuojama. Išvestinės išvestinė vadinama antrine išvestine.


   Buvo pasiūlyta šį straipsnį ar skyrių, kaip parašytą vadovėlio stiliumi, perkelti į Vikiknygas.
Taip pat galite šį straipsnį pritaikyti Vikipedijai - perrašyti enciklopediniu stiliumi.

Išvestinių pavyzdžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Funkcijos f(x) liestinė taške x
  • Bendri atvejai:
    • .
    • .
  • Logaritminės funkcijos:
    • .
    • .
  • Rodiklinės funkcijos:
    • .
    • .
  • Trigonometrinės funkcijos
    • .
    • .
    • .
    • .
    • .
    • .

n-tos eilės išvestinės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Bendri atvejai:
  • Tiesinės trupmeninės funkcijos n-toji išvestinė:
  • Sandaugos išvestinė sutampa su binomo formule, tik vietoje laipsnio rašoma išvestinė:
  • Trigonometrijoje:

kur (n) yra n-tos eilės išvestinė.

Išvestinės taikymas praktikoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
skardos lapas

Pavyzdžiai

  • Iš kvadratinio skardos lapo, kurio kraštinės ilgis yra a, reikia pagaminti didžiausio tūrio stačiakampio gretasienio formos indą (be dangčio), kurio pagrindas būtų kvadratas.

Išpjaunamo kvadrato kraštinės ilgį žymėkime x. Kadangi indo pagrindas yra kvadratas, tai 0<x<a/2, ir indo tūrį išreiškiame formule

Taigi reikia rasti didžiausia funkcijos V(x) reikšmę atkarpoje (0; a/2). Kadangi

tai išsprendę lygtį , rasime funkcijos V(x) stacionariuosius taškus. Pirma surasime diskriminantą:

Sprendinys a/2 netinka, nes netinka lygybės 0<x<a/2. Įstatę a/6 reikšmę į pirmą lygti gauname didžiausio tūrio atsakymą:

tai funkcija V(x) įgyja didžiausią reikšmę atkarpoje (0; a/2), kai x=a/6. Taigi, kai x=a/6, indo tūris bus didžiausias:

Jeigu, pavyzdžiui, a=6, tai x=a/6=6/6=1, o tūris lygus:

  • Reikia pagaminti cilindro formos skardinę 2 l talpos dėžute, uždarą iš viršaus ir apačios.

Kokie turi būti jos matmenys, kad būtų sunaudota mažiausiai skardos?

Reikia rasti funkcijos minimumą.


  • Laivo ekipažo išlaikymui kas valandą išleidžiama 480 eurų. Suvartojamo kuro kiekis yra proporcingas laivo greičio kubui. Plaukiant 10 mazgų greičiui, per valandą kuro sudeginama už 30 eurų. Kokiu pastoviu greičiu turi plaukti laivas, kad bendros išlaidos būtų minimalios?

Sakykime, b yra bendros išlaidos per valandą. Tada b=480+i; čia i yra sudeginto kuro kaina. Remiantis sąlyga, čia k - proporcingumo koeficientas, v - greitis. Iš uždavinio sąlygos žinome, kad i=30, kai v=10, todėl t. y. Taigi Bendros išlaidos čia t - laikas.

Iš fizikos žinome, kad, kai judėjimas yra tolygus, t=s/v; čia s - kelio ilgis. Taigi

o v>0.

Rasime funkcijos B(v) kritinius taškus. Kadangi

tai išsprendę lygtį

Lengvai galime nustatyti, kad taške v=20 funkcija B(v) turi minimumą, o taškas v=0 nepriklauso funkcijos apibrėžimo sričiai. Taigi išlaidos bus tuo artimesnės minimalioms, kuo greitis bus artimesnis 20 mazgų.


  • Rasime didžiausio didžiausio ploto stačiakampį, kurio perimetras P.

Stačiakampių, kurių perimetras P, yra begalinė aibė. Iš tos stačiakampių aibės turime išrinkti stačiakampį, kurio plotas S būtų didžiausias. Sakykime, stačiakampio kraštinių ilgiai yra x ir y. Jo plotas , o perimetras Vadinasi Dabar ieškosime funkcijos S(x) didžiausios reikšmės, kai Tuo tikslu randame

Taigi funkcijos S(x) kritinis taškas yra

Toliau nagrinėsime aibę funkcijos S reikšmių taškuose ir S(0)=0, S(P/2)=0,

Taigi yra didžiausia funkcijos reikšmė atkarpoje [0; P]. Vadinasi plotas butų didžiausias kai Dabar rasime y:

Taigi x=y, t. y. ieškomasis stačiakampis yra kvadratas, kurio kraštinės ilgis lygus

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Petrė Grebeničenkaitė, Erika Tumėnaitė. Matematikos korepetitorius namuose. – Kaunas: Šiaurės Lietuva, 2002. – 114 p. ISBN 9986-705-90-8
  2. Autorių kolektyvas. Matematika. Vadovėlis XI klasei ir gimnazijų III klasei II dalis. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 162 p. ISBN 5-430-03784-2