Kvangdžu sukilimas

Kvangdžu sukilimas (kor. 광주 민중 항쟁, gvangdžu mindžung hangdžėng) arba Kvangdžu demokratinis judėjimas (kor. 광주 민주화 운동, gvangdžu mindžuhva undong) – 1980 m. gegužės 18–27 dienomis Pietų Korėjos Kvangdžu mieste vykęs gyventojų sukilimas, nukreiptas prieš Čion Duhan įvykdytą karinį perversmą ir valdžios užėmimą. Susirėmimų tarp civilių ir armijos metu žuvo keli šimtai žmonių.

Čion Duhan valdymo metu incidentas buvo pristatomas kaip komunistų ir jų šalininkų maištas, tačiau atkūrus demokratiją, Kvangdžu įvykiai buvo pripažinti kaip kova prieš karinę autokratiją. 1997 m. Čion Duhan, No Tėu ir 17 kitų asmenų buvo apkaltinti sąsajomis su daug aukų pareikalavusiu Kvangdžu protestų malšinimu, pripažinti kaltais ir nuteisti, tačiau netrukus bausmės jiems buvo dovanotos.

Gegužės 18-ta Pietų Korėjoje yra minima kaip Kvangdžu aukų atminimo diena.

Po Pak Čionghy mirties, 1979 m. gruodį prezidentu buvo išrinktas tuometinis premjeras Čoi Kjūha. Jis iškėlė siekį šalyje grąžinti demokratinę tvarką, tačiau nesulaukė palaikymo iš armijos, verslininkų ir kitų įtakingų grupių. Jau 1979 m. gruodį generolas Čion Duhan surengė perversmą ir perėmė didelę dalį valdžios į savo rankas. Nors Čoi Kjūha liko poste, jis nesugebėjo kontroliuoti padėties. Po šalį išplito dideli, daugiausiai studentų organizuojami protestai, kuriais reikalauta demokratijos atkūrimo. Situacijai tapus vis labiau įtemptai, 1980-tųjų gegužės viduryje generolas Čion Duhan paskelbė nepaprastąją padėtį ir galutinai perėmė valdžią. Čoi Kjūha buvo priverstas atsistatydinti. Čion Duhan vadovaujama kariuomenė siekdama įvesti tvarką ėmė malšinti gyventojų demonstracijas, uždraudė politinius susibūrimus, leidinius, suiminėjo disidentus. Šios priemonės buvo veiksmingos visoje šalyje, išskyrus Kvangdžu miestą, kur protestai tebesitęsė.^[1]

1980 m. gegužės 18 d. dieną lig tol taikios studentų demonstracijos peraugo į smurtinius susirėmimus tarp vietinių civilių gyventojų ir į miestą įvestos armijos. Gegužės 19 d. gyventojai privertė kareivius atsitraukti ir perėmė miesto valdymą. Nesitaikstydamas su tokia padėtimi, Čion Duhan įvedė į Kvangdžu stipresnes armijos pajėgas, gyventojų malšinimui buvo leista naudoti brutalesnius metodus.^[2] Miestas buvo apsuptas, užblokuoti keliai. Kovos tarp apsiginklavusių civilių ir armijos su pertraukom truko iki 27-tos dienos, kol galiausiai armija sukilimą numalšino.^[3]

Sukilimas pareikalavo kelių šimtų aukų; keli tūkstančiai žmonių buvo areštuoti ir įkalinti.^[4]

Kvangdžu sukilimas prisidėjo prie Čion Duhan populiarumo smukimo. Įvykis tapo pasipriešinimo autoritarizmui simboliu, kuris įkvėpė vėlesnius demokratinius judėjimus. Sukilimas paskatino ir antiamerikietiškų nuotaikų plitimą, nes malšinime dalyvavusių padalinių panaudojimas turėjo būti patvirtintas JAV vadovybės.^[5]