Kava de Tirenis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kava de Tirenis it. Città di Cava de' Tirreni | |
---|---|
Kava de Tirenio panorama nuo Kastelo kalno | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Italija |
Regionas | Kampanija |
Provincija | Salerno provincija |
Meras | Marco Galdi |
Gyventojų | 53 520 |
Plotas | 36,46 km² |
Tankumas | 1 468 žm./km² |
Altitudė | 180 m |
Pašto kodas | 84013 |
Tel. kodas | 089 |
Tinklalapis | www.comune.cava-de-tirreni.sa.it |
Miesto globėjas (-ai) | Šv. Adjutorė ir Šv. Marija Inkoronata del’Olmo |
Kava de Tirenis (it. Cava de' Tirreni) – miestas Italijoje, Kampanijoje, Salerno provincijoje. Jis yra 10 km į šiaurės vakarus nuo Salerno, labai derlingame slėnyje, apsuptas miškingų kalvų. Tai populiarus turistinis kurortas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad Kava de Tirenis yra Strabono minimas etruskų miestas Marcina. Romėnų laikais slėnis buvo gyvenamas: rasta tų laikų artefaktų.
XI a. vienuoliai atsiskyrėliai susirinko Monte Finestra kalno papėdėje, 2 km į pietvakarius nuo Kavos, kur dabar yra Korpo di Kava. Juos sutraukė lombardų didiko Alferijaus, kuris čia meldėsi ir meditavo, šventumas. Taip atsirado La Trinità dela Kava benediktinų abatija 1011 m. Ji tapo vienu aktyviausiu religiniu ir kultūriniu centru Pietų Italijoje.
Bažnyčia ir dauguma abatijos pastatų buvo modernizuoti 1796 m. Išliko gotikinės dengtos arkados, vargonai, sarkofagai. Archyvai dabar yra valstybės nuosavybė, juose yra Codex Legum Longobardorum iš 1004 m. ir La Kava Biblija.
Dėl abatų prestižo ir apsaugos poreikio atsirado gyvenvietė ir ramiame slėnyje suklestėjo amatai.
Kelias į savivaldą buvo lėtas ir dažnai tarp pasauliečių ir dvasininkų buvo įtampa. 1394 m. popiežius Bonifacas IX paskelbė Kavą miestu, atskyrė nuo Salerno archivyskupystės ir padarė Kavos vyskupą, kuris buvo ir abatu, tiesiogiai pavaldų Švenčiausiajam Sostui. Miestiečiai kelis kartus nusiaubė abatiją 1335-1508 m., reikalaudami savivaldos. Tik popiežius Leonas X 1513 m. nusileido jų reikalavimams su „Sincere Devotionis“ bule.
Kava suklestėjo dėl prekybos ir pramonės, jos inžinieriai ir statybininkai dirbo visoje Pietų Italijoje. Palaipsniui miesto centras iš Kapo di Kavos persikėlė į Borgo Skačiaventi. Toje vietoje išliko XV a. stulpai ir tai vis dar laikoma miesto centru.
Didelė dalis gyventojų gyveno aplinkiniuose kaimuose. Jie vykdavo į centrą tik reikalais. Tik turtingieji ten turėjo savo vilas, o amatininkai gyveno ten virš savo krautuvių, kad apsaugotų prekes.
Neapolio karalius Ferdinandas I Neapolietis buvo užpultas Anžu karių prie Sarno 1460 m. Jį išgelbėjo Kavos kariai. Kapitonų Jošua ir Marino Longo vadovaujami jie nusileido nuo kalnų ir užpuolė angevinus. Šie nežinojo priešų skaičiaus, tad atsitraukė ir Ferdinandas grįžo į Neapolį per Nolą. Dėkingas karalius nusiuntė merui Onofrio Scannapieco tuščią lapą, kad šis galėtų paprašyti ko panorėjęs. Miestiečiai nusprendė nieko neprašyti ir karaliuis suteikė miestui Fedelissima (ištikimiausias) titulą. Kiekvienais metais pirmą liepos sekmadienį 1000 žmonių žygiuoja su to meto kostiumais pagal muziką.