Fondis
| Fondis it. Comune di Fondi | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Lacijus
|
| Provincija | Latinos provincija |
| Meras | Salvatore De Meo |
| Gyventojų | 38 221 |
| Plotas | 142,26 km² |
| Tankumas | 269 žm./km² |
| Altitudė | 8 m |
| Pašto kodas | 04022 |
| Tel. kodas | 0771 |
| Tinklalapis | www.comune.formia.lt.it |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Honoratas Fondietis |
Fondis (it. Fondi) – Italijos miestas Latinos provincijoje, Lacijuje. Miestas yra pusiaukelyje tarp Romos ir Neapolio. Prieš pastatant greitkelį XX a. vidury, susisiekimas tarp miestų vyko Apijaus keliu ir Fondis buvo svarbi tarpinė stotelė jame.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji gyvenvietė netoli dabartinio Fondžio įkurta 1000 m. pr. m. e. Po to čia apsigyveno aurunkai, vėliau volskai. Legendos teigia, kad miestą įkūrė Heraklis Kako nužudymo atminimui.
338 m. pr. m. e. pirmąkart minimas Fondis, nes per Lotynų karą jo ir Formijos gyventojams buvo suteiktos minimalios Romos piliečių teisės (civitas sine suffragio). Po nesėkmingo Vitruvijaus Vako sukilimo 330 m. pr. m. e. miestas išliko Romos valdžioje. 188 m. pr. m. e. Fondžio gyventojai gavo pilną pilietybę, juos valdė trys edilai.
Po Gotų karų ir lombardų atvykimo į Šiaurės Italiją, Fondis liko Bizantijos valdžioje. Vėliau miestas priklausė popiežiaus valstybei ir 846 m. jį sudegino saracėnai iš Gariljano tvirtovės. Jie čia apsigyveno iki pralaimėjimo Circėjo mūšyje 877 m. Po to Fondis atiteko Gaetos kunigaikštystei.
1140 m. Fondis atiteko normanų kilmės Dell'Aquila šeimai, o 1299 m. Caetani baronams (tiksliau Loffredo Caetani, popiežiaus Bonifaco VIII sūnėnui). Jiems vaaldant Fondis tapo Caetani galios ir meno centru. Čia 1378 m. galingas grafas Onorato I Caetani sušaukė konklavą, kuri išrinko antipopiežių Klemensą VII prieš popiežių Urboną VI.
Caetani prarado Fondį po Prancūzijos karaliaus Karolio VIII ekspedicijos į Pietų Italiją, nes miestas atiteko karo vadui Prospero Colonna. Valdant Kolonų šeimai miestas vėl klestėjo meniniu požiūriu, ypač, kai jame gyveno Giulia Gonzaga 1526-1534 m.
1534 m. miestą nusiaubė turkų admirolas Hayreddin Barbarossa, kuris siekė pagrobtį gražiąją Džiuliją kaip dovaną sultonui Suleimanui, tačiau ji pabėgo. 1594 m. miestas buvo nusiaubtas antrą kartą ir pradėjo smukti. Tuo metu jis atiteko Karafų šeimai, o 1720 m. - di Sangro šeimai.
1818 m. smunkantis Fondis, apsuptas pelkių, kur siautėjo maliarija ir plėšikai, nustojo būti vyskupystės centru, nors juo buvo nuo pirmųjų krikščionybės amžių.
