Elamitų dantiraštis

Elamitų dantiraštis
Tipas	skiemenynas (su keletu logogramų)
Naudojamas kalbose	elamitų kalba
Rašymo kryptis
Laikotarpis	2200-400 m. pr. m. e
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	Šumerų dantiraštis  Akadų dantiraštis   Elamitų dantiraštis
Dukterinės sistemos	Persų dantiraštis

Elamitų dantiraštis – rašto sistema, vienas iš dantiraščių, III–I tūkst. pr. m. e. naudotas užrašyti nenustatytos kilmės elamitų kalbai.

Elamitų dantiraštis buvo viena iš trijų žinomų rašto sistemų Elame – pati vėliausia. Ankstyvuoju laikotarpiu ji buvo naudojama lygiagrečiai su elamitų linijiniu raštu, bet vėliau jį galutinai išstūmė.

Dantiraščio paplitimą Elame nulėmė Akado imperijos užkariavimai ir kultūrinė įtaka III tūkst. pr. m. e. Kartu su šia kultūrine įtaka akadų dantiraštis pradėtas naudoti užrašyti elemitų kalbai. Seniausias tokiu būdu užrašytas tekstas yra žinomas iš 2200 m. pr. m. e. – sutartis tarp Akado karaliaus Naramsino ir Elamo valdovo Hita. Šių ankstyviausių įrašų dantiraštis beveik nesiskyrė nuo akadų dantiraščio.

II tūkst. pr. m. e. beveik 900 m. elamitų kalba nebuvo užrašinėjama: tuo metu kaip mokslo ir kultūros kalba buvo naudojama tik akadų ir šumerų kalbos. XIII a. pr. m. e. įvyko elamitų raštijos atgimimas, ir XIII–VI a. pr. m. e. randama daugiausia įrašų jau susiformavusiu elemitų dantiraščiu. Garsiausias yra Behistūno įrašas.

Raštas nunyko po Achemenidų imperijos žlugimo galutinai sunykus elamitų kalbai.

Skirtingai nei jo pirmtakas akado dantiraštis, elamitų dantiraštyje buvo atsisakyta didelės dalies ideogramų, todėl raštas iš esmės tapo silabografiniu: t. y. naudoti tik garsiniai skiemeniniai dantiraščio ženklai. Pastoviai šiame rašte buvo naudojama tik maždaug 145 ženklai (akadų dantiraštyje jų buvo apie 700). Kadangi kai kurie jų per istoriją kito, iš viso žinomi 206 elamitų dantiraščio ženklai.

Atrodo, kad elamitų kalbos fonetinė sistema buvo paprastesnė nei akadų. Pvz., čia nebuvo išskiriamos priebalsių poros (k-g, t-d, p-b). Dėl to čia aptinkama 12 priebalsių (/p-b/,/k-g/,/t-d/,/š/,/s/,/z/,/y/,/l/,/m/,/n/,/r/, /h/) ir keturi balsiai (/a/, /e/, /i/, /u/). Taip egzistavo maždaug 60 priebalsio-balsio (CV) ir balsio-priebalsio (VC) skiemenų ir maždaug 40 priebalsio-balsio-priebalsio (CVC) skiemenų. VC skiemenys dažnai buvo naudojami tiesiog kaip priebalsiai, nepreipiant dėmesio į balsį, taip rodant tendenciją link raidinės abėcėlės.

Elamitų silabogramos savo išvaizda didele dalimi atitiko akadų silabogramas, nors egzistavo ir nemaži skirtumai.

Taip pat buvo naudojamos apie 25 ideogramos ir 7 determinatyvai. Transkribuojant elamitų dantiraštį silabogramos rašomos mažosiomis raidėmis, ideogramos – didžiosiomis, o determinantai – pakelti.

Elamitų dantiraščio dešifravimas prasidėjo radus trikalbį Behistūno įrašą ir iššifravus persų dantiraštį. Vėliau iššifruotas akadų dantiraštis. Elamitų dantiraščio dešifravimas užtruko, nors paties rašto iššifravimas nebuvo labai sudėtingas dėl panašumų su akadų dantiraščiu. Tai nulėmė pirmiausia nesuprantama kalba. Todėl netgi galint perskaityti kalbą, daug įrašų vis dar lieka nesuprantami.

Vikiteka: Elamitų dantiraštis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Elamitų rašto sistemos Archyvuota kopija 2011-05-13 iš Wayback Machine projekto.