Didžiakojiniai
| Megapodiidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Krūmyninė višta (Alectura lathami) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Binomas | ||||||||||
| Megapodiidae Lesson, 1831 |
Didžiakojiniai (Megapodiidae)[1] – vištinių paukščių (Galliformes) būrio šeima natūraliai paplitusi Australazijoje.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiakojiniai yra nuo vidutinio iki stambaus dydžio paukščiai. Stambiausios yra krūmyninių vištų (Alectura) patinai, 60,0-70,0 cm kūno ilgio ir sveria 2,1-3,0 kg[2] ir už jas mažesnės šiukšliaviščių (Talegalla) genčių rūšys, o smulkiausios mikronezinės didžiakojės vištos (Megapodius laperouse) vidutiniškai sveriančios 350 g[3] ir molukinės vištos (Eulipoa wallacei) apie 30 cm kūno ilgio[4].
Tai mažomis galvomis, didelėmis ir tvirtomis kojomis į namines vištas (Gallus gallus domesticus) panašūs paukščiai.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skirtingai nei kiti paukščiai, didžiakojiniai neperi kiaušinių, o juos užkasa. Kiaušinius deda į milžiniškas lapų, šakų ir žievės krūvas. Krūvai pūvant išsiskirianti šiluma išperina kiaušinius. Per visą inkubacijos laikotarpį tėvai būna netoli krūvos ir tikrina jos temperatūrą snapais. Kai kurių rūšių šiukšliavištės kiaušinius perina užkastus įkaistančiame paplūdimių smėlyje ar dėl vulkanizmo šiltame grunte. Daugumą laiko didžiakojiniai praleidžia darydamos lizdus.
Dar vienas didžiakojinių ypatumas yra tai, kad jų jaunikliai patys išsikasa iš gana giliai užkastos dėties. Jie būna jau tiek išsivystę (sparčiai bėgioja, dažnai jau tą pačią dieną gali skristi), kad toliau auga patys, be tėvų pagalbos.
Gentys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio paukščių klasifikacijos 12.1 versijoje didžiakojinių (Megapodiidae) šeimoje išskiria 7 gentis ir 21 rūšį:[5]
- Alectura Latham, 1824 – Krūmyninės vištos;
- Aepypodius Oustalet, 1880 – Krūmyninės didžiakojės vištos;
- Talegalla Lesson, 1828 – Šiukšliavištės;
- Leipoa Gould, 1840 – Akiuotosios vištos;
- Macrocephalon Müller, S, 1846 – Didžiagalvės vištos;
- Eulipoa Ogilvie-Grant, 1893 – Molukinės vištos;
- Megapodius Gaimard, 1823 – Didžiakojės vištos;
Kladograma
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiakojinių (Megapodiidae) šeimos filogenetinių ryšių kladograma, pagrįsta pagal De Cheno ir jo bendradarbių atliktus tyrimų rezultatus paskelbtus 2021 m.:[6]
| Didžiakojiniai |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ terminai.vlkk.lt / Didžiakojiniai Archyvuota kopija 2022-08-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ ielc.libguides.com / Australian Brush-turkey (Alectura lathami) Fact Sheet: Physical Characteristics | San Diego Zoo Wildlife Alliance
- ↑ fws.gov / Micronesian megapode (Megapodius laperouse) | Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba
- ↑ birdlife.org / Moluccan Scrubfowl Eulipoa wallacei | BirdLife International
- ↑ worldbirdnames.org / Megapodes, guans, guineafowl, New World quail – IOC World Bird List Version 12.1; Birds of the World: Recommended English Names (Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai) | Nuoroda tikrinta: 11.08.2022
- ↑ biomedcentral.com / Divergence time estimation of Galliformes based on the best gene shopping scheme of ultraconserved elements; De Chen, Peter A. Hosner, Donna L. Dittmann, John P. O’Neill, Sharon M. Birks, Edward L. Braun and Rebecca T. Kimball; BMC Ecology and Evolution volume 21, Article number: 209 (2021) | Published: 22 November 2021
