Damaskas

Damaskas arab. دِمَشق
Damaskas
Damaskas 33°30′47″ š. pl. 36°17′31″ r. ilg. / 33.51306°š. pl. 36.29194°r. ilg. / 33.51306; 36.29194 (Damaskas)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Sirija
Muchafaza	Damaskas
Įkūrimo data	2500 m. pr. m. e
Gyventojų (2011 m.)	1 754 000
Plotas	118 km²
Tankumas (2011 m.)	14 864 žm./km²
Altitudė	680 m
Vikiteka	Damaskas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 20

Damaskas (arab. دِمَشق = Dimashq) – miestas pietvakarių Sirijoje, šalies sostinė ir antrasis pagal dydį miestas (po Alepo). 1,83 mln. gyventojų (2010 m. surašymo duomenimis). Išsidėstęs prie Barados upės, netoli Antilibano kalnų. Nuo seno tai yra svarbus prekybos centras – parduodami džiovinti vaisiai, vynas, vilna, šilkas ir kt. Čia taip pat gaminami plieniniai kardai, pasižymintys ypatingu kietumu ir atsparumu. Taip pat prekiaujama figomis, migdolais, kitais vaisiais. Išvystyti amatai (šilko, odos gaminių, aukso ir sidabro, medinių ir varinių apyrankių, kt.). Yra maisto apdirbimo, aprangos, spausdinimo pramonė.

Arabiškai miestas vadinamas Dimashq ash-Sham (دمشق الشام}}). Nors Sirijos ir kaimyninių arabų šalių gyventojai pavadinimą trumpina į ash-Sham arba Dimashq. Ash-Sham – išvertus arabų kalbos reiškia šiaurę. Sirija arabiškai yra vadinama Bilad ash-Sham (Šiaurės žeme). Iš kur kilęs pavadinimas „Damaskas“ nėra visiškai aišku, bet manoma, kad pavadinimo kilmė yra semitiška. Akadiškai miestas buvo vadinamas Dimašqa, T-ms-Kw – egiptietiškai, Dammašq – aramėjiškai, Dammešeq – hebrajiškai.

Damaskas yra apie 80 kilometrų nutolęs nuo Viduržemio jūros, supamas Libano kalnų. Miestas yra iškilęs 680 metrų virš jūros lygio.

Damasko senamiestis, esantis pietiniame Barados upės krante, yra juosiamas dviejų išlikusių apsauginių sienų. Į pietryčius, šiaurę ir šiaurės rytus, miestą supa dar viduramžiais pastatyti gyvenamieji kvartalai: Midanas (Midan) pietvakariuose, Sarudža (Saruja) ir Imara (Imara) šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Pastarieji rajonai išaugo šalia kelių, vedančių iš miesto. Devynioliktame amžiuje buvo apgyvendinti Jabal Qasioun kalvos šlaitai. Vėliau kalvos šlaitai tapo Damasko dalimi ir juose apsigyveno kurdų kariai ir musulmonų pabėgėliai iš Europos šalių, kuomet Osmanų imperija prarado įtaką krikščionių apgyvendintuose imperijos dalyse. Tad rajonai, esantys už 2-3 kilometrų, nuo senamiesčio buvo pavadinti al-Akrad (kurdai) ir al-Muhajirin (migrantai).

Devyniolikto amžiaus pabaigoje miestas išsiplėtė į vakarus nuo senamiesčio. Naujoji miesto dalis buvo pavadinta al-Merjeh (pieva). Al-Merjeh greitai tapo naujojo Damasko širdimi – ten įsikūrė teismai, paštas, traukinių stotis. Į pietus nuo senamiesčio buvo pastatytas europietiškas kvartalas.

Dvidešimtajame amžiuje miestas toliau plėtėsi – nauji miegamieji rajonai išdygo į šiaurę nuo Barados. Į pietus miestas išsiplėtė iki Gutos oazės. Nuo 1955 metų į naują Jarumuko rajoną suplūdo tūkstančiai pabėgėlių iš Palestinos.

Dabar sparčiausia plėtra vyksta į pietus. Neretai namai yra statomi nelegaliai. Damaskas yra padalintas į šiuos mikrorajonus:

• Salhiyyeh
• Amara
• Midan
• Qanawat
• Baramkah
• Mazraa
• Mazzeh
• Muhajreen
• Shaghoo
• Tijar
• Abbasiyyin
• Bahsa
• Barzeh
• Abou
• Remaneh
• Malki
• Kafar Souseh
• Rukn Eddeen
• Sarouja.

Damaske vyrauja sausas klimtas. Vasaros yra labai karštos ir be lietaus, o žiemos vėsios ir lietingos, kartais iškrenta sniegas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra dieną yra +11 laipsnių šilumos, o naktį – 0. Žemiausia kada nors užregistruota temperatūra yra -13,5 laipsniai. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių dienos temperatūra yra +35, o nakties – +17 laipsnių šilumos. Aukščiausia kada nors užregistruota temperatūra yra +45,5. Vidutiniškai iškrenta 20 cm kritulių per metus.

Tai labai senas miestas, kuriame gyventa jau maždaug prieš 10 000 metų. Įvairiu laiku priklausė aramėjams, graikams, romėnams, turkams.

Damasko tvirtovė stovi šiaurės rytinėje senamiesčio dalyje. Romėnų laikais tiesta Via Recta „tiesioji gatvė“ yra 1,5 km ilgio. Šiandien ten tiesiasi dvi gatvės Bab Sharqi ir Souk Medhat Pasha. Bab Sharqi gatvėje verda gyvenimas – šiuo metu ten daug parduotovėlių, kavinukių. Ji nuveda į krikščionių kvartalą Bab Touma. Souq Medhat Pasha gatvė nuveda į pagrindinį Damasko turgų. Gatvė pavadinta osmanų laikais valdžiusiojo Damasko vietininko, renovavusio turgų, garbei. Gatvės pabaigoje – požeminė krikščionių Šv. Ananos koplytėlė.

Omajedų mečetė, kitaip dar vadinama Didžiąja Damasko mečete, yra viena didžiausių mečečių, ir viena seniausių pasaulyje religinių vietų, kur religinės apeigos vyksta iki šiol. Sakoma, kad mečetės šventoriuje yra Jono Krikštytojo galva. Šalia mečetės yra karvedžio Saladino mauzoliejus.

Šimtai tūkstančių musulmonų šiitų kiekvienais metais aplanko Zayanabo bint Ali kapą.

Šiaurinė ir rytinė Damasko senamiesčio dalys yra apjuostos gynybinėmis sienomis. Iki šių dienų yra gynybinėse miesto sienose yra išlikę vartai, iš kurių seniausi yra pastatyti romėnų valdymo laikais. Damasko senamiesčio vartai (pagal laikrodžio rodyklę iš šiaurės pusės):

• Bab al-Faraj (išgelbėjimo vartai)
• Bab al-Faradis (rojaus arba vaismedžių sodo vartai)
• Bab al-Salam (taikos vartai)
• Bab Sharqi (rytiniai vartai)
• Bab Kisan (pietrytiniai vartai)

Kitos dviejų Damasko vietovių, esančių už gynybinių sienų ribų, pavadinime taip pat yra žodis „vartai“: Bab Mousalla ir Bab Sreija.

• Damasko katedra
• Šv. Marijos katedra
• Šv. Ananos namai
• Šv. Petro koplyčia
• Romos katalikų katedra
• Šv. Johano Damaskiečio bažnyčia

• Omajedo mečetė
• Rukiahos mečetė.
• Saladino kapas

1995–2005 metais senamiesčio gyventojų skaičius ženkliai sumažėjo – daugiau nei dvidešimt tūkstančių žmonių išsikėlė iš senamiesčio į naujesnius pastatus. Toks gyventojų skaičiaus sumažėjimas lėmė tai, kad apleistų, neapgyvendintų namų skaičius išaugo, o neprižiūrimi pastatai ėmė griūti. 2007 metų kovo mėnesį Damasko valdžia išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad reikia atstatyti ir renovuoti kai kuriuos Damasko senamiesčio pastatus. Pasaulio paminklosaugos organizacija įtraukė Damasko senamiestį į labiausiai pavojuje esančių pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Damaskas yra Sirijos švietimo centras. Mieste yra seniausias ir didžiausias Sirijoje Damasko universitetas. Keletas universitetų yra mieste ir apylinkėse.

• Damasko universitetas
• Sirijos virtualusis universitetas
• Tarptautinis mokslo ir technologijų universitetas
• Aukštoji verslo administravimo mokykla
• Europietiškasis arabų universitetas

Damasko tarptautinis oro uostas nuo miesto centro yra nutolęs apie dvidešimt kilometrų. Iš jo vykdomi skrydžiai į pagrindinius Azijos, Europos, Afrikos ir Pietų Amerikos miestus.

Gatvės Damaske yra gana prastos būklės – siauros ir duobėtos, susidaro nuolatinės automobilių spūstis.

Bene populiariausia viešojo transporto rūšis Damaske – mikroautobusai.

Mieste yra apie šimtas maršrutinių miesto autobusų linijų. Maršrutinių autobusų tvarkaraščių nėra, nes linijose nėra stotelių –autobusas sustoja visur, kur keleiviams reikia išlipti ar įlipti. Maršrutinių autobusų kursuoja dažnai, tad laukti ilgai netenka. Maršrutinių autobusų linijos nėra sunumeruotos – jas identifikuoti galima iš užrašo ant autobuso priekyje esančios kortelės, kuri paprastai nurodo maršruto pradinį ir paskutinį tašką.

Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios yra planuojama pastatyta požeminę susisiekimo sistema – metro. Tačiau iki šiol tai nėra padaryta dėl techninių ir finansinių problemų.

Didžioji dalis Damasko gyventojų – į miestą atvykę provincijos gyventojai. Oficialiai teigiama, kad šiuo metu Damaske gyvena 1,5 milijono žmonių, nors neoficialiais duomenis – per 6 milijonus.

Nusikalstamumas Sirijos sostinėje yra žemas, nors kišenvagystės yra gana dažnas reiškinys, ypač tradiciniuose turguose.

Arbata ir turkiška kava – populiariausi gėrimai kavinėse.

75 procentai Damasko gyventojai – musulmonai sunitai. Teigiama, kad Damaske yra daugiau nei du tūkstančiai mečečių, iš kurių žymiausia – Omajedo mečetė. Yra keli krikščionių rajonai: Bab Touma, Kassaa ir Ghassani. Šiuose rajonuose dangun kyla ne tik mečečių minaretai, bet ir bažnyčių bokštai.

• Damasko nacionalinis muziejus
• Karo muziejus
• Arabų kaligrafijos muziejus

Tishreen parkas yra didžiausias Damasko parkas, kur kasmet vyksta Damasko gėlių paradas. Kiti parkai: Aljahiz, Al sibbiki, Altjara ir Alwahda.

Damasko oazė taip pat yra populiari rekreacijos vieta.

Damaskiečiai mėgsta rengti susitikimus kavinėse, kur rūko kaljaną ir gurkšnoja arbatą arba turkišką kavą. Kortų ir stalo žaidimai, taip pat šachmatai – populiarus ir dažnas užsiėmimas kavinėse.

Populiariausios sporto šakos Damaske yra futbolas, krepšinis, plaukimas ir stalo tenisas.

• Al-Shorta (futbolo klubas);
• Al-Jaish SC (Sirija) (futbolo klubas);
• Al-Wahda (futbolo klubas);
• Al Majd
• Barada

Nikolajus iš Damasko (istorikas ir filosofas) Jonas iš Damasko (krikščionių šventasis) Ananijus (apaštalas) Sofronijus (Jeruzalės patriarchas) Damaskijus (Bizantijos filosofas) Ikramas Antakis (meksikiečių rašytojas) Zakaria Tamer (rašytojas) Naziras Ismailis (dailininkas)

1.^ (in Book Reviews) Ancient Damascus: A Historical Study of the Syrian City-State from Earliest Times Until Its Fall to the Assyrians in 732 B. C. E., Wayne T. Pitard. Review author: Paul E. Dion, Bulletin of the American Schools of Oriental Research, No. 270, Ancient Syria. (May, 1988), p. 98

2.^ The Stele Dedicated to Melcarth by Ben-Hadad of Damascus, Frank Moore Cross. Bulletin of the American Schools of Oriental Research, No. 205. (Feb., 1972), p. 40.

3.^ Weatherbase: Historical Weather for Damascus, Syria

4.^ Hugh Kennedy, The Prophet and the Age of the Caliphates

Sirijos muchafazos
Alepas | Dara | Damaskas (miestas) | Damaskas (užmiestis) | Deir az Zauras | Hama | Hasekė | Homsas | Idlbas | Kuneitra | Latakija | Raka | Suveida | Tartusas

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Sirijoje Materialusis Senovinis Damasko miestas (1979) · Senovinis Bosros miestas (1980) · Palmyros vietovė (1980) · Senovinis Alepo miestas (1986) · Krak de Ševaljė ir Saladino citadelė (2006) · Senoviniai šiaurės Sirijos kaimai (2011) Nematerialusis Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 10 kitų valstybių) · Šešėlių teatras (2018) · Praktikos ir meistrystė, susiję su Damasko rože al-Mrahe (2019) · Kudud Chalabija (2021) · Ūdo gamyba ir grojimas juo (2022, kartu su Iranu)