Žemaičių Kalvarija
Kitos reikšmės – Kalvarija (reikšmės).
| Žemaičių Kalvarija | ||
|---|---|---|
| ||
  Žemaičių Kalvarija |
||
| 56°06′36″š. pl. 22°00′47″r. ilg. / 56.110°š. pl. 22.013°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Plungės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žemaičių Kalvarijos seniūnija | |
| Gyventojų | 598 | |
 Vikiteka |
Žemaičių Kalvarija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Горды, rus. Кальварiя[2][3] | |
Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. Gardai, 1964–1989 m. Varduva) – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, prie kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija.
Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis (kultūros paminklas nuo 2008 m.), veikia Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija (prie jos stovi medžio skulptūra knygnešiui V. Juškai, skulptorius liaudies meistras V. Ulevičius), biblioteka, paštas (LT-90039), kultūros centras, buvusiame vienuolyno pastate mokosi Telšių kunigų seminarijos pirmojo (propedeutinio) kurso studentai. Upių santakoje stūkso Šv. Jono kalnas (Žemaičių Kalvarijos piliakalnis), aptiktas Varduvos senkapis.
Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintis žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys).
Prie miestelio įsikūręs Žemaičių Kalvarijos kaimas.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1253 m. minima Garde vietovė (t. y. Gardė arba Gardai̇̃). Tikėtina, kad jis kilęs nuo upelio vardo Gardė (dabartinis Cedronas); šį vandenvardį galima būtų sieti su bendriniu žodžiu gardas – įtvirtinta gyvenvietė; vėliau taip vadinta tvarte ar lauke užtverta vieta gyvuliams laikyti; banda, kaimenė. Netoli miestelio iki 1925 m. minimas Gardės dvaras, o 1959 m. – kaimas.
XVII a. viduryje pastačius kryžiaus kelių koplyčias (kalvarijas), greta Gardų vardo ėmė rastis pavadinimas Naujoji Jeruzalė, o vėliau – Gardų Kalvarija arba Kalvarija. Kalvarija vadinamos katalikų šventosios vietos, kryžiaus keliais su kulto pastatais, koplyčiomis (pagal Kalvarijos kalną Jeruzalėje). Dar iki XX a. pradžios miestelis vadinosi tiesiog Kalvarija (pvz., 1917–1918 m. vokiečių išleistame Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų sąraše), bet XX a. įsivyravo pavadinimas Žemaičių Kalvarija, siekiant ją skirti nuo Kalvarijos miesto pietvakarių Lietuvoje.[4]
1964 m. lapkričio 25 d., daugiausia antireliginiais sumetimais miestelis pervadintas Várduva (pagal pratekančią Varduvos upę), tačiau Sąjūdžio metu 1989 m. birželio 21 d. sugrąžintas istorinis pavadinimas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai labai sena gyvenvietė, kadaise buvusi istorinėje Keklio žemėje, pirmąkart minima 1253 m. kalavijuočių rašte. XV a. pradžioje Ldk Vytautas Didysis Gardus su Alsėdžių valsčiumi padovanojo Žemaičių vyskupui (Medininkų vyskupijai). XV–XVI a. čia buvo vyskupo dvaras. 1538 m. minimas Gardų miestelis, XVI a. pabaigoje – pirmoji bažnyčia. 1619 m. pastatyta koplyčia. Miestelyje įsikūrė jėzuitai ir bernardinai.
Vyskupas Jurgis Tiškevičius į Gardus pakvietė dominikonus. 1636 m. įkūrus savarankišką Gardų parapiją, pastatyta bažnyčia, 1637 m. atiduota dominikonams, kurie 1637–1639 m. pastatydino 19 koplytėlių, simbolizuojančių Kalvarijų kryžiaus kelią (kalvarijas). 1642 m. dominikonai čia įkūrė vienuolyną (veikė iki 1889 m.). 1644 m. įsteigta pirmoji mokykla. 1650 m. į bažnyčią atvežtas ir netrukus stebuklingu paskelbtas Marijos paveikslas. 1660 m. per atlaidus, trukusius savaitę, į miestelį atėjo maro epidemija.
1780–1822 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Miestelis smarkiai nukentėjo per 1831 m. ir 1863 m. sukilimus. Iki 1940 m. veikė vienuolių marijonų ordinas. XIX a. Kalvarija buvo Telšių apskrities miestelis.[5]
Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.[reikalingas šaltinis]
1949–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2003 m. patvirtintas Žemaičių Kalvarijos herbas. 2006 m. spalio 8 dieną bazilikos pagrindiniame altoriuje esantis Dievo motinos su kūdikiu paveikslas buvo papuoštas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o paveiksle esanti Dievo motina tituluota Krikščioniškų šeimų karaliene. Tai patvirtino, kad paveikslas pripažįstamas kaip turįs stebuklingų galių. Lietuvoje yra dar 9 tokie Dievo motinos paveikslai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Telšių apskritis |
| 1920–1924 m. | Žemaičių Kalvarijos valsčiaus centras | |
| XX a. 1-oji pusė | ? | Mažeikių apskritis |
| 1947–1950 m. | Alsėdžių valsčius | Plungės apskritis |
| 1950–1959 m. | Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras | Sedos rajonas |
| 1959–1964 m. | Plungės rajonas | |
| 1964–1989 m. | Varduvos apylinkės centras | |
| 1989–1995 m. | Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras | |
| 1995– | Žemaičių Kalvarijos seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||
| 1833 m. | 1865 m.*[3] | 1895 m.*[2] | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 500 | 357 | 483 | 612 | 713 | 631 | 668 | 714 | ||
| 1983 m.[11] | 1987 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | - | ||
| 704 | 738 | 722 | 798 | 696 | 598 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Koplyčios
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Devyniolika koplyčių, kuriose įrengta dvidešimt stočių, sudaro Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, kuris driekiasi 7000 žmogaus žingsnių. Daugiausia liaudiškos architektūros koplyčios, kurių vidus dekoruotas monumentaliąja sienine ornamentine tapyba, išsidėsčiusios kalvotoje miestelio vietovėje. Šios vidinio tipo koplytėlės būdingos daugeliui XVII–XVIII a. Lenkijos kalvarijų. Trylika iš jų medinės, didžiausia medinė septynioliktoji koplyčia „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“.[17]
Buvusio Žemaičių Kalvarijos vienuolyno vietoje, prie Motiejaus Valančiaus gimnazijos, direktoriaus Stepono Meškausko iniciatyva 1995 m. pastatyta Atminties koplyčia iškilioms Žemaičių Kalvarijos asmenybėms pagerbti.
Atlaidai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemaičių Kalvarijoje yra 21 Kryžiaus kelio kalno koplyčių (Kristaus kančios kelio stočių), iš toli matoma Bazilika su stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu. Tikima, kad Šventojo Kryžiaus ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, medžio skiedrelę Žemaičių Kalvarijos šventovei dar XVII a. antroje pusėje padovanojo vyskupas Jurgis Tiškevičius.
Nuo 1742 m. Garduose pradėti rengti visuotiniai atlaidai, į kuriuos atvykdavo tūkstančiai tikinčiųjų iš Žemaitijos ir visos Lietuvos. Gautas popiežiaus leidimas atlaidams. Dabar kasmet Žemaičių Kalvarijoje beveik dvi savaites (paprastai liepos 1 – liepos 10 d.) vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius piligrimų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Atlaidai vyksta liepos mėnesį.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Кальварiя. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14 (27) : Калака — Кардам. С.-Петербургъ, 1895., 99 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 450 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 271–274
- ↑ Kalwarya żmujdska. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 712 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Varduva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 684 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Varduva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 83 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Varduva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 452
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Koplyčios. zemaiciukalvarija.lt. Nuoroda tikrinta 2023-04-01.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žemaičių Kalvarijos bažnyčia
- Žemaičių Kalvarija. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 57 psl.
- Gardai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 526 psl.
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-27 iš Wayback Machine projekto.
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2009-06-07 iš Wayback Machine projekto.
- Miestelio istorija Archyvuota kopija 2006-05-03 iš Wayback Machine projekto.
- Buvęs dominikonų vienuolynas Archyvuota kopija 2007-09-19 iš Wayback Machine projekto.
- Žemaičių Kalvarija kaip šventovė
- Žemaičių Kalvarijos nuotraukos Archyvuota kopija 2007-08-19 iš Wayback Machine projekto.
- Žemaičių Kalvarijos istorija (lenk.) Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| BARSTYČIAI – 12 km Šarnelė – 4 km |
SEDA – 10 km Pagardė – 6 km |
||||||||||
|
|||||||||||
| PLUNGĖ – 26 km | Rotinėnai – 3 km ALSĖDŽIAI – 10 km |
Gedrimai – 8 km TELŠIAI – 22 km | |||||||||
| ||||||||||||||