Biržiškos

Biržiškos – XVII a. – XX a. lietuvių bajorų giminė.

Žinoma nuo XVII a. pradžios. Kilę iš Karšuvos valsčiaus, dab. Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Valdė Biržulaukių dvarą (iki XIX a. vidurio), XIX a. – XX a. Pailgotį, Džiaugėnus (Šilalės valsčius).

Pirmasis (apie 1642 m.) Biržiškos pavarde (nuo valdyto dvaro) ėmė pasirašinėti Baltramiejaus sūnus:

• Jurgis Biržiška. Vienas Biržiška 1706–1709 m. palaikė S. Leščinskį, šiam pabėgus buvo paskelbtas banitu ir turėjo emigruoti. Biržulaukius paveldėjo Jurgio proprovaikaitis:
  
• Jonas Biržiška. Pastarojo brolvaikis:
  
• Motiejus Biržiška (m. apie 1818 m.) su D. Poška ir kitais Raseinių bajorais pasirašė 1791 m. Gegužės 3 konstituciją.
  
• Leonardas Biržiška (1809–1902 m.), Motiejaus brolvaikio:
  
• Bonaventūros Biržiškos (m. apie 1822 m.) sūnus, mokėsi Kolainių gimnazijoje, dalyvavo 1831 m. sukilime. Iš keturių jo sūnų Jonas ir Antanas buvo gydytojai, vaistininkas:
  
• Juozas Biržiška paveldėjo giminės valdas Pailgotyje ir Džiaugėnuose.
  
• Jonas Biržiška (1851–1915 m.) po medicinos studijų Sankt Peterburge ir Maskvoje liko gyventi Rusijoje, išsitarnavo generolo laipsnį. Vienas iš šešių Jono sūnų:
  
• Konradas Biržiška (m. 1920 m. Rusijoje), studijuodamas Sankt Peterburgo universitete, 1905 m. įstojo į Lenkijos socialistų partiją, dalyvavo J. Pilsudskio grupės veikloje, suimtas, ištremtas į Sibirą, mirė grįždamas iš tremties. Kitas Leonardo sūnus:
  
• Antanas Biržiška (1855–1922 m.) 1880 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą, studijuodamas bendravo su V. Pietariu, J. Basanavičiumi, vėliau dirbo gydytoju Viekšniuose. Garsiausi iš giminės – Antano sūnūs, XX a. kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjai:
  
• Mykolas Biržiška,
  
• Vaclovas Biržiška ir
  
• Viktoras Biržiška.^[1]