Bantai

Bantai – tautų grupė, gyvenanti subsacharinėje Afrikoje (į pietus nuo 6° šiaurės platumos). XX a. pab. iš viso gyveno ~200 mln. bantų. Kalba bantų kalbomis, priklausančiomis Nigerio kalbų šeimos, Nigerio-Kongo kalbų pogrupiui. Sudaro ~400 skirtingų tautų (žymesnės – zulai, suahiliai, tsvanai, kirundžiai, fangai, kikujai, kosai, nguniai ir kt.).

Dauguma bantų yra priėmę krikščionybę ar islamą (daugiausia Rytų Afrikoje), tačiau nemažai tebėra išlaikę senuosius tikėjimus. Gausus folkloras (sakmės, padavimai, legendos, pasakos). Verčiasi lydimine žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle. Amatai: audimas, pynimas, puodininkystė, kalvystė.

Manoma, kad bantų protėvynė yra dabartinėje Kamerūno teritorijoje. II tūkstantmetį pr. m. e. – I tūkstantmetį m. e. bantai migravo į pietų ir pietryčių Afriką, išstumdami čiabuvius bušmėnus, hotentotus, pigmėjus. Jie išvystė žemės ūkį, metalo apdirbimą, tai leido užkariauti plačias teritorijas Afrikoje. Jie sukūrė keletą valstybinių junginių: Kongą, Bugandą, Monomotapą, Ruandą ir kt.). Gyveno gentimis ir genčių sąjungomis^[1]. XIX–XX a. dauguma pietinių bantų genčių kariavo su okupantais iš Europos. Dėl Afrikos kolonizacijos dauguma bantų genčių buvo išskirstytos į skirtingas valstybes ir tik nedaugelis jų turi savas valstybes. Pastaruoju laikotarpiu bantų populiacija smarkiai auga, tačiau tarp jų labiausiai išplitęs AIDS.