Augsburgo lietuviai
Augsburgo lietuviai – lietuviai, gyvenę ar dirbę Augsburge, Vokietija, išlaikę lietuvybę bei dalyvavę lietuviškoje veikloje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Jungtinių Tautų pabėgėlių organizacijos (UNRRA) Augsburgo priemiesčiuose Hochfelde ir Haunštetene įsteigė dvi karo pabėgėlių stovyklas Rytų Baltijos šalių gyventojams. Hochfelde buvo 1300, Haunštetene apie 600 lietuvių, daug inteligentų. Augsburgas tapo lietuvių karo pabėgėlių kultūros centru.
Augsburgo stovyklose veikė lietuvių vaikų darželiai, pradžios mokyklos, Augsburgo lietuvių gimnazija, technikos mokykla, automechanikų, elektrikų, žemės ūkio, užsienio kalbų ir kitas kursai, dailės studija suaugusiesiems. 1944–1949 m. veikė lietuvių dramos teatras, 1948 m. – lietuvių baletas. 1945–1949 m. čia išleista apie 40 lietuviškų knygų. Ėjo 17 lietuviškų laikraščių. 1945 m., 1946 m. Augsburge vyko Rytų Baltijos tautų sporto olimpiados, 1947 m. – futbolo pirmenybės. 1946 m. įvyko visuotinis Lietuvos antinacinės rezistencijos politinių kalinių, lietuvių tremtinių ekonomistų, 1947 m. – lietuvių rašytojų tremtinių draugijos suvažiavimai.
1948 m. prasidėjus masinei emigracijai, daugiausia į JAV, Haunšteteno stovykla likviduota, gyventojai perkelti į Hochfeldo stovyklą. 1951 m. gruodžio mėn. uždaryta ir ši; kelios dešimtys likusių lietuvių apgyvendinta Augsburgo priemiestyje Krygshaberyje. Kita tiek lietuvių gyveno pačiame Augsburge. Uždarius stovyklas dar keletą dešimtmečių Augsburge veikė Vokietijos lietuvių bendruomenės apylinkė. 1945 m. šalia kelių į Hochfeldą ir į Haunšteteną sankryžos lietuviai pagal architekto J. Muloko projektą pastatė ąžuolinį kryžių su įrašais lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų ir lotynų kalbomis (1984 m. buvo restauruotas ir pašventintas vysk. A. Deksnio).[1]
Augsburgo lietuvių laikraščiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pavadinimas | Leidimo metai |
| Aidai | 1948 m. |
| Bendras darbas | 1948–1949 m. |
| Budėk | 1947 m. |
| Dieninė informacija (Dienos žinios) | 1945–1949 m. |
| Į ateitį | 1946 m. |
| Im Ausland | 1948 m. |
| Inžinieriaus kelias | 1946–1947 m. |
| Lietuvių skautų sąjungos biuletenis | 1946–1949 m. |
| Misionieriaus laiškai | 1949 m. |
| Moterų žodis | 1946 m. |
| Naujasis gyvenimas | 1948 m. |
| Skaitymai | 1945–1946 m. |
| Skautija | 1947 m. |
| Spinduliai | 1947–1948 m. |
| Vadovė | 1948 m. |
| Viltis | 1945 m. |
| Žiburiai | 1945–1949 m. |
Žymesni lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augsburgo kapinėse palaidota lietuvių, tarp jų dramaturgas Keturakis, generolas leitenantas Klemensas Popeliučka.
Augsburgo jėzuitų kolegijoje studijavo Albertas Vladislovas Radvila.
Augsburge gyveno, mokėsi ar dirbo: Adolfas Butkus, Antanina Dambrauskaitė, Jonas Daugėla, Elena Dauguvietytė-Kudabienė, Ksana Dauguvietytė-Šniukštienė, Irena Eidrigevičiūtė-Sprindienė, Alfonsas Jurskis, Henrikas Kačinskas, Jeronimas Kačinskas, Algirdas Jonas Kasulaitis, Elena Kepalaitė, Zita Kėvalaitytė, Aleksandras Kučiūnas, Mečislovas Leškys-Leškevičius, Juozas Meškauskas, Vytautas Palčiauskas, Juozas Palubinskas, Vilius Pėteraitis, Antanas Škėma, Jackus Sondeckis ir kiti.
Augsburge gimė: Aleksandras Gedmintas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Augsburgo lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 204 psl.