Adomas Freitagas

Adomas Freitagas Torūnietis (lenkų: Adam Freytag, Adam Frejtag, 1608 m. Torūnėje, Lenkijos karalystės karūna (dab. Lenkija) – 1650 m.) – matematikos profesorius, žymus karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras. Palaidotas Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje.^[1][2]

Gimė Torūnėje (Lenkijos karalystės karūna), todėl vėliau ir pasivadino Torūniečiu.

Iš XVII amžiuje Kėdainiuose gyvenusių žmonių – miestiečių Adomas Freitagas buvo bene garsiausias. Tuo metu, dabartiniais terminais kalbant A. Freitagas buvo „žmogus orkestras“, nes dirbo ir gimnazijoje, ir važinėjo į Biržus prižiūrėti ten atstatomos Radvilų pilies, kuri buvo sugriauta po karo su Švedija, tuo pačiu jis buvo ir asmeninis Jonušo Radvilos gydytojas.

Apie A. Freitagą išlikę labai mažai žinių, netgi šiuo metu leidžiamuose akademiniuose leidiniuose yra netikslumų. Pavyzdžiui, rašoma, kad jis palaidotas evangelikų bažnyčioje, bet neaišku, reformatų ar liuteronų, netgi visuotinėje istorijoje parašyta, kad buvo karo inžinierius ir gydytojas, ir daugiau nieko. Kai kur yra supainiota jo mirties data. A. Freitago tėvas irgi buvo Adomas, jis buvo Torūnės gimnazijos profesorius, todėl kai kas netgi maišo tėvą ir sūnų.

Didžiausias A. Freitago paliktas darbas yra 1631 m. (kai autoriui tebuvo 23 metai) parašyta knyga „Architektura militaris nova et aucta“ (iš lotynų kalbos: „Karinė architektūra: nauja ir išaugusi“). Todėl epitafijoje Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje yra parašyta: „Nepaliko įpėdinių, paliko knygą“.

1630 m. A. Freitagas išbandė plunksną, vokiečių kalba parengė kalendorių, ten buvo ir astrologijos, astronomijos žinių. Jaunystėje jis ypač domėjosi astrologija, 1631 m. išleido astrologijos prognozes, o tais pačiais metais išleido ir savo didžiąją knygą, kuri parašyta vokiškai, išleista gotišku šriftu. Ją sudaro trys dalys. Knygą rašė Leidene (Nyderlandai), kur studijavo.

Knygos iš viso buvo aštuoni – devyni leidimai, jos poreikis buvo didžiulis. Ji nagrinėjo tvirtovių statybos būdus, pilių gynybos įtvirtinimus. Įdomu ir tai, kad lenkų kalba knyga niekada išleista nebuvo.

A. Freitagas dar vaikystėje pasižymėjo matematikos talentais. Studijavo Vokietijoje, Frakfurto prie Oderio universitete, po studijų negrįžo į Torūnę. Manoma, kad dėl pinigų stygiaus jis pasisamdė į Nyderlandų kariuomenę, su ja dalyvavo trijuose mūšiuose tvirtovių apgultyse Olandijoje. Vėliau studijavo mediciną Leideno universitete. Visą gyvenimą jis duoną ir pelnė iš mediko praktikos.

1633 m. pirmą kartą A. Freitagas aplankė Kėdainius, vėliau įsijungė į Smolensko karą. Paskui jis dar grįžo į Torūnę, kur atliko fortifikacijos įrenginių darbą.

Vėliau J. Radvila pageidavo A. Freitagą turėti nuolat Lietuvoje. Vilniuje – kaip asmeninį gydytoją, Biržuose – kaip besirūpinantį tvirtovės atstatymu.

Kėdainių gimnazijoje, kuri jau tada dėl čia dėsčiusių asmenybių svarbos lotyniškai buvo vadinama Šviesiąja, A. Freitagas garsėjo kaip matematikos profesorius, o ne kaip fortifikacijų žinovas, nes gynybinių įrenginių tuo metu Kėdainiuose nebuvo statoma.

Gimnazijoje buvo dėstoma net šešiomis kalbomis: lotyniškai, vokiškai, lenkiškai, prancūziškai, hebrajiškai ir senąja graikų kalba. A. Freitagas dėstė keturiomis kalbomis.

Pagrindinis jo išlaikymo šaltinis buvo Radvilų dvaras.

Prie Šviesiosios gimnazijos pastato buvo atidengta memorialinė lenta, kurioje parašyta: „1640–1650 m. Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje matematikos profesoriumi dirbo europinio garso karo inžinierius, veikalo „Architektura militaris nova et aucta“ (1631) autorius, filosofijos ir medicinos daktaras, kunigaikščio Jonušo Radvilos dvaro gydytojas Adomas Freitagas Torūnietis (1608–1650)“.

• Kėdainiuose atidengta Adomo Freitago (1608-1650) atminimo lenta Archyvuota kopija 2009-08-23 iš Wayback Machine projekto.