Acetono peroksidas
| Acetono peroksidas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| 3,3,6,6-tetrametil-1,2,4,5-tetraoksanas (dimeras) 3,3,6,6,9,9-heksametil-1,2,4,5,7,8-heksaoksaciklononanas (trimeras) | |
| tricikloacetono peroksidas, peroksidoacetonas, AP, Šėtono motina | |
| Identifikacija | |
| CAS numeris | 17088-37-8 |
| PubChem | 536100 |
| Cheminė informacija | |
| Cheminė formulė | C6H12O4 (dimeras), C9H18O6 (trimeras) |
| Molinė masė | 148,157 g/mol (dimeras), 222,24 g/mol (trimeras) |
| SMILES | CC1(C)OOC(C)(C)OO1 (dimeras), CC1,(C)OOC(C)(C)OOC(C)(C)OO1 (trimeras) |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 91 °C |
| Virimo t° | 97-160 °C |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Acetòno peroksìdas, AP, tricikloacetono peroksidas, peroksidoacetonas – balti kristališki milteliai, organinis peroksidas ir inicijuojanti sprogstamoji medžiaga.
Tai viena iš jautriausių inicijuojančių sprogstamųjų medžiagų, labai jautri karščiui, trinčiai ir smūgiui (jautresnis net už gyvsidabrio fulminatą). Jis nėra naudojamas nei karo, nei civilinėje pramonėje, nes yra labai jautrus ir chemiškai nestabilus – per 10 dienų kambario temperatūroje ~30 % jo išgaruoja.
Acetono peroksidą 1895 m. atrado R. Wolffenstein. Visi chemikalai, reikalingi pagaminti šią sprogstamąją medžiagą, naudojami buityje ir yra lengvai prieinami.
Acetono peroksidu paprastai vadinamas trimeras TCAP (triciklinis acetono peroksidas), taip pat vadinamas triacetono triperoksidu. Taip pat būna monomero ir dimero struktūros.
- 3570 m/s @ 0,92 g/cm³
- 5300 m/s @ 1,18 g/cm³
Puikiai tinka namų gamybos detonatoriams. 1 g visiškai pakanka trotilui detonuoti (jeigu gerai suspaustas detonatoriaus kapsulėje). Detonuoja nuo menkiausio suspaudimo, didesnis kiekis detonuos be jokio suspaudimo (0,1 kg ir daugiau). Jis turi 80 % trotilo galios.
Praktiniais tikslais naudojamas tik trimeras, o dimeras ir monomeras yra silpnesnė ir žymiai jautresnė sprogstamoji medžiaga. Gaminamo acetono peroksido procentinė izomerų sudėtis priklauso nuo temperatūros. Daugumoje „žinynų“ pateikiama klaidinanti informacija, jog į acetono ir vandenilio peroksido mišinį lašinant druskos rūgštį (HCl) ir palaikant temperatūrą žemiau 10 °C, bus gautas vien tik trimeras.
Dėl neatsargaus elgesio su šia medžiaga ar nerūpestingos gamybos namuose kyla daugybė nelaimingų atsitikimų. Acetono peroksido jautrumą didina rūgštinė aplinka, mažina drėgmė. Kita vertus, neteisingas mitas, jog ši medžiaga sprogsta savaime.
Acetono peroksidas naudotas savižudžių teroristų per 2005 metų Londono, 2015 m. lapkričio mėn. Paryžiaus teroristinius išpuolius ir 2016 m. Briuselio sprogdinimus.[1]