Animė

„OVA“ nukreipia čia. Apie kitas reikšmes žiūrėkite Ova (reikšmės).

Animė (jap. アニメ) – iš Japonijos kilęs animacijos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Animė gali būti piešiami ranka ir/arba kompiuterinės grafikos priemonėmis. Šiai meno šakai įtaką daro japoniški komiksai manga.

Pats terminas animė yra japonų kalbos žodžio animēshon (アニメーション, liet. animacija), užrašomo romadži rašmenimis, trumpinys ir Japonijoje vartojamas, kai kalbama apie bet kokio stiliaus animaciją.^[1] Kitose kalbose terminas animė apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.^[2][3] Be abejo, toks stilizuotas reikšmės apibūdinimas iškelia galimybę teigti, kad žodis animė neapsiriboja vien tik japoniška produkcija.^[4][5][6] Visgi dėl paprastumo Vakaruose terminas taikomas tik animacijai iš Japonijos apibūdinti.^[3]

Pirmoji komercinė japoniška animacija datuojama 1917 m. Specifinis animė piešimo stilius atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje, jo pradininku laikomas Osamu Tezuka. Nuo to laiko animė produkcija tik didėjo, peraugdama Japonijos rinkos ribas ir sulaukdama tarptautinės auditorijos dėmesio. Šio tipo animacija rodoma kino teatruose, per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, internete, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Paprastai dėl kūrimo procese naudojamų įvairių metodų animė nepriskiriami vienam konkrečiam žanrui, o veikiau keletui, tokiu būdu pritraukiant įvairią ir tikslinę auditoriją. Animė kūrimo procese mažiau dėmesio skiriama judesių animacijai, o siekiama realistiškiau perteikti vyksmo vietą ir laiką, pasitelkiant panoraminius vaizdus, keičiant vaizdų mastelį ir scenas vaizduojant iš skirtingų kampų. Animė industrija susideda iš daugiau kaip 430 animacijos studijų, iš kurių vienos didžiausių yra „Studio Ghibli“, „Gainax“ ir „Toei Animation“.^[7]

Ši animacijos rūšis sulaukė didelio pasaulinio populiarumo dėl jos platinimo socialiniuose tinkluose, srautinio perdavimo paslaugose kaip Netflix ir augančios tarptautinės animė kultūros aprėpties.^[8][9] Japonų animacija sudaro net 60 % pasaulio animacinių televizijos laidų.^[10]

Animė (jap. アニメ) yra viena iš meno formų, konkrečiai animacija, kuri apima įvairius kino žanrus, bet pati savaime gali būti klaidingai laikoma žanru.^[11] Šis terminas yra katakana rašmenimis užrašomo japonų kalbos žodžio アニメーション 'animacija' romadži perrašos animēshon trumpinys.^[3] Abi – originali ir sutrumpinta – žodžio formos yra lygiareikšmės japonų kalboje, tačiau pastaroji versija vartojama dažniau. Japonijoje terminas animė vartojamas bet kokiai animacijos iš viso pasaulio formai nurodyti.^[1][12] Kitose kalbose, kaip antai anglų, terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.^[2][3][13]

Žodžio animė etimologija ginčytina. Manoma, kad originali šio žodžio forma アニメーション (animēshon) yra skolinys iš anglų kalbos (angl. animation 'animacija'). Pagal kitus šaltinius, šis žodis kilęs iš prancūzų kalbos termino dessin animé (animuotas, animuoti paveiksliukai),^[14][15] bet, kitų manymu, tai veikiau tik mitas, atsiradęs XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Prancūzijoje išpopuliarėjus šiai medijai.^[3]

Kaip ir keli kiti japoniški žodžiai, animė anglų kalboje kartais rašomas kaip animé, kad primintų skaitytojui, jog kirčiuojamas paskutinis, o ne pirmas skiemuo.

Lietuvių kalboje ãnimė yra nekaitomas daiktavardis.^[16] Kai kuriose kitose kalbose jis vartojamas kaip skolinys ir turi daugiskaitą.

Animė kartais (1970–1990 metų laikotarpiu) prancūzų ir anglų kalbose buvo vadinama Japanimation, tačiau šis terminas nebevartojamas.^[14][17] Šiuo metu jis daugiau nusako kilmės šalį, bet nebūtinai animacijos formą.^[17]

Pagrindinis straipsnis – Animė istorija.

Japoniškos animacijos ištakos siekia XX amžiaus pradžią, kai Japonijos filmų kūrėjai ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje.^[18] Spėjama, kad seniausias japoniškosios animacijos pavyzdys yra vos trijų sekundžių trukmės, nežinomo autoriaus juosta „Katsudō Shashin“, pasak turimų duomenų, datuojama 1907–1911 m.^[19] 1917 m. viešumoje pradėta rodyti pirmuosius profesionaliai sukurtus animė kūrinius. Vienais pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų laikomi Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausia išlikusia animė juosta laikomas 1917 m. kino ekranuose rodytas animatoriaus Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių vaizdo įrašas „Namakura Gatana“, kuriame vaizduojamas samurajus, tikrinantis savo kardą.^[20][21] 1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.

XX a. 4-ajame dešimtmetyje Japonijoje animacija tapo nusistovėjusia alternatyva lėtai besivystančiai gyvojo kino industrijai. Tačiau jos pačios vystymąsi varžė tiek konkurencija iš užsienio kūrėjų, tiek dauguma vietinių animatorių, tokių kaip Noburō Ōfuji ir Yasuji Murata, vis dar dirbusių prie pigesnės iškarpų animacijos užuot naudojus animacijos celes.^[22] Kiti kūrėjai, tokie kaip Kenzō Masaoka ir Mitsuyo Seo, vis dėlto pasiekė didesnių laimėjimų animacijos technikų srityje; jie gavo naudos iš vyriausybės lėšų, skirtų kurti edukacinę animaciją ir skleisti propagandą.^[23] Pirmasis garsinis animė filmas buvo „Chikara to Onna no Yo no Naka“, kurį 1933 m. sukūrė K.Masaoka.^[24][25] Apie 1940 m. radosi daugybė animė dailininkų organizacijų, tokių kaip Shin Mangaha Shudan ir Shin Nippon Mangaka. Pirmasis pilnametražis animuotas filmas buvo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.), režisuotas M.Seo, gavusio finansavimą iš Japonijos imperatoriškojo laivyno.^[26]

Kompanijos „The Walt Disney Company“ išleisto 1937 m. pilnametražio filmo „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sėkmė giliai paveikė daugelį Japonijos animatorių.^[27] XX a. 7-ajame dešimtmetyje manga kūrėjas ir animatorius Osamu Tedzuka pritaikė ir supaprastino daugelį „Disney“ animacijos technikų, siekdamas sumažinti gamybos išlaidas ir gamybos kadrų skaičių. Tai tebuvo trumpalaikė priemonė, leidusi kurti produkciją įtemptu grafiku su nepatyrusiu personalu.^[28] Galiausiai, 1960 m., televizijoje pasirodė animė programa „Three Tales“. Pirmasis animė televizijos serialas buvo „Otogi Manga Calendar“, transliuotas nuo 1961 iki 1964 m.

Aštuntajame dešimtmetyje ėmė kilti manga, japoniškų komiksų knygų ir grafinių romanų, populiarumo augimo banga, dauguma jų vėliau buvo adaptuoti į animė. Pati japoniška animacija vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Osamu Tedzukos ir kitų iškilių to laikmečio animatorių kūryba darė įtaką savitam animė stiliaus formavimuisi bei davė pradžią unikaliems žanrams, kurie lig šiolei išliko esminiais animė elementais. Pavyzdžiui, žanras apie milžiniškus robotus (už Japonijos ribų žinomas kaip mecha) įgavo formą Tedzukos kūrybos laikotarpiu, vėliau Go Nagai ir kitų animatorių dėka išsivystė į Super Robot žanrą, o šis dešimtmečio pradžioje buvo pakeistas iš pagrindų Jošijuki Tomino (富野 由悠季), sukūrusio Real Robot žanrą. Animė apie robotus, kaip antai „Gundam“ ir „The Super Dimension Fortress Macross“ serialai, netrukus tapo 9-ojo deš. klasikomis, o pats robutų žanras vis dar plačiai paplitęs po šiai dienai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų. Devintajame dešimtmetyje animė žengė į Japonijos mainstream rinką, animė produkcijos imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio, po kelių sėkmingų animė adaptacijų užjūrio rinkose, šis žanras ėmė populiarėti Vakaruose. 2002 m. studijos „Studio Ghibli“ animatoriaus Hajao Mijadzakio filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ Berlyno tarptautiniame filmų festivalyje pelnė „Auksinio lokio“ apdovanojimą, o 2003 m. 75-ojoje „Oskarų“ teikimo ceremonijoje laimėjo „Oskarą“ už geriausią animacinį filmą.

Animė ryškiai išsiskiria iš kitų animacijos formų savita piešimo stilių įvairove, skirtinga piešimo metodika ir gamybos procesais. Vizualiniu požiūriu animė yra įvairiapusė meno forma, apimanti daugybę įvairių piešimo stilių, būdingų atskiriems kūrėjams, dailininkams ir studijoms. Nors nėra nei vieno dominuojančio animė piešimo stiliaus, jie linkę turėti panašumų, kalbant apie animacijos technikas ir veikėjų dizainą. Specifinis animė veikėjų piešimo stilius pasižymi šiais aspektais: didelėmis, neproporcingomis veidui akimis; įvairių formų ir spalvų plaukais; paprastai liemeniui neproporcingomis kojomis ir rankomis bei trisluoksniu spalvinimu.^[29][30] Veikėjų jausmai perteikiami vien tik per jų akių dizainą.^[11] Animė vaizduojamos visiškai skirtingos situacijos, veikėjai ir istorijos, ji skirta plačiai auditorijai.

Animacijos kūrimo procesas paprastai susideda iš šių įprastų dalių: kadruočių parengimo, įgarsinimo, veikėjų dizaino piešimo ir celių gamybos. Animė kuriami tiek tradicinės animacijos (pvz., iškarpų animacija, siluetų animacija, sustabdyto kadro animacija), tiek kompiuterinės animacijos (pvz., CGI) priemonėmis.

Japonijos animacijos studijos pirmosios pradėjo naudoti daugelį ribotos animacijos technikų, suteikdami animė savitą vaizdavimo stilių. Priešingai nei „Disney“ animacijoje, kur akcentuojami veikėjų judesiai, animė pabrėžia piešimo kokybę ir leidžia ribotos animacijos metodams kompensuoti judėjimui skirto laiko stoką. Tokie metodai neretai panaudojami ne tik tam, kad patenkinti laiko rėmus, bet ir kaip meninės priemonės.^[31] Animė scenose pagrindinis dėmesys skiriamas trimačių vaizdų išpildymui, o foninės ir instrumentinės detalės padeda sukurti reikiamą kūrinio atmosferą.^[15] Foninis vaizdas ne visuomet yra išgalvojamas, kartais jis būna paremtas tikromis vietovėmis, kaip tai padaryta kuriant filmą „Keliaujanti Haulo pilis“.^[32]

Kinematografiniai animė efektai skiriasi nuo naudojamų amerikiečių animacijoje. Animė piešiami taip, jog sudarytų įspūdį tarytumei viskas buvo filmuota kamera, t. y. pasitelkiant panoraminius vaizdus, keičiant vaizdų mastelį ir scenas vaizduojant iš toli ar iš skirtingų kampų bei kuriant sudėtingus dinaminius kadrus – tai, ką realybėje sukurti būtų sudėtinga.^[11][33][34] Priešingai nei su amerikietiška animacija, animė kūrimo proceso metu animacija sukuriama dar prieš veikėjų įgarsinimą; dėl to japoniškoje versijoje kartais gali pasitaikyti lūpų sinchronizavimo nesutapimų.^[11]

Animė paprastai klasifikuojami į tokias tikslines auditorijas kaip kodomo (vaikai), shōjo (merginos), shōnen (vaikinai) ir įvairų žanrų spektrą, besitaikantį į suaugusiųjų auditoriją. Shoujo ir shounen animė kartais pasitaiko elementų, populiarių abiejų lyčių tarpe. Tokiu būdu siekiama patraukti abiejų lyčių dėmesį. Suaugusiesiems skirti animė pasižymi šiai auditorijai patraukliomis temomis ir situacijomis bei lėtesniu tempu ir gilesniu siužetu, o tai jaunesnės auditorijos paprastai netraukia. Tam tikras suaugusiesiems skirtų animė kūrinių pogrupis, pasižymintis pornografiniais elementais, Japonijoje žymimas „R18“ ženklu, bet už Japonijos ribų visi tokie kūriniai grupuojami į vieną kategoriją – hentai (liet. iškrypimas). Tuo tarpu daugybėje animė požanrių, skirtų visoms auditorijų grupėms, pasitaiko ecchi, seksualinių temų ar jų atspalvių be lytinio akto vaizdavimo, kaip būdinga komedijos ar haremo žanrams; dėl populiarumo tarp paauglių ir suaugusiųjų animė entuziastų ecchi elementų įtraukimas į animė yra laikomas viena iš fanservice formų.^[35][7]

Animė skirstoma į daugybę žanrų: veiksmo, nuotykių, komedijų, dramos, erotikos, siaubo, viduramžių fantastikos, mokslinės fantastikos. Dauguma animė kūrinių turi kelių žanrų bruožų, tad kartais nustatyti konkretaus filmo žanrą labai sudėtinga.^[11] Iš pirmo žvilgsnio paprastame siužete gali slypėti daug gilesnė istorija ir sudėtingi veikėjų charakteriai. Pvz., dažnai veiksmo animė turi humoro, romantikos ir kitų žanrų elementų, o romantikos animė – veiksmo.

Žanrai ir paaiškinimai būdingi animė ir manga:

• Veiksmo animė vyrauja daug veiksmo, susiduria kelios stiprios jėgos. Tokiuose animė veikėjai dažnai priima skubotus sprendimus. Siužetas vystosi greitai, todėl kartais (ne visada) istorija gali būti nukelta į antrą planą. Pavyzdžiai: Lupin III (jap. ルパン三世), Ninja Scroll (jap. 獣兵衛忍風帖), Cowboy Bebop (jap. カウボーイ ビバップ), Gantz (jap. ガンツ), Death Note (jap. デスノート).
• Nuotykių animė veikėjai lankosi įvairiose vietose ir patenka į skirtingas situacijas, paralelinius pasaulius. Dažnai šio žanro animė vaizduojamos veikėjų kelionės. Pavyzdys: Tsubasa Chronicle (jap. ツバサ・クロニクル).
• Komedijos animė gali būti skirstomi į *parodijos ir *slapstick (liet. akibrokštas) žanrus. Pasižymi lingvistiniais, vaizdiniais komedijos elementais. Pavyzdžiai: FLCL (jap. フリクリ), Ichigo Mashimaro (jap. 苺ましまろ), Genshiken (jap. げんしけん), Sayonara Zetsubou Sensei (jap. さよなら絶望先生).
• Sci-fi animė turi mokslinės fantastikos elementų. Veiksmo vieta ateitis, alternatyvios dabartis ar praeitis. Nauji elektroniniai, kompiuteriniai išradimai. Dažnai siejamas su porūšiu *cyberpunk (kiberpankas) ar *steampunk (stimpankas). Pavyzdžiai: Serial Experiments Lain (jap. シリアルエクスペリメンツレイン), Ghost in the Shell (jap. 攻殻機動隊), Planetes (jap. プラネテス). Cyber City Oedo 808 (jap. 電脳都市OEDO808). Ergo Proxy (jap. エルゴ プラクシー).
• Bishōjo (jap. 美少女, „graži mergaitė“) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį animė, kuriame vaizduojamos gražios mergaitės. Pavyzdys: Magic Knight Rayearth (jap. 魔法騎士レイアース).
• Bishōnen (jap. 美少年, „gražus berniukas“) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį animė, kuriame vaizduojami gražūs, elegantiški berniukai ar vyrai. Pavyzdžiai: Fushigi Yuugi (jap. ふしぎ 遊戯), Yamato Nadeshiko Shichi Henge (jap. ヤマトナデシコ七変化).
• Ecchi (jap. エッチ, „atsitiktinė erotika“), tai animė, kuriuose yra erotinio humoro. Pavyzdžiai: Love Hina (jap. ラブ ひな), Umisho (jap. ケンコー全裸系水泳部 ウミショー).
• Hentai (jap. 変態, „nenormalumas, iškrypimas“) naudojamas vakaruose apibūdinti pornografinio ir erotinio turinio animė, Japonijoje – ne tik animė. Šis žanras taip pat skirstomas yra kelis smulkesnius. Pavyzdžiai: Urotsukidoji (jap. うろつき童子), Wicked City (jap. 妖獣都市), La Blue Girl (jap. 淫獣学園), Kite (jap. カイト).
• Josei (jap. 女性, „jauna moteris“), tai jaunoms moterims skirtas animė; vienas rečiausių animė žanrų. Pavyzdžiai: NANA (ナナ), Honey and Clover (jap. ハチミツとクローバー).
• Kodomo (jap. 子供, „vaikas“), tai vaikams skirtas animė Pavyzdžiai: Doraemon (jap. ドラえもん), Arashi no Yoru ni (jap. あらしのよるに).
• Mecha – animė arba manga, kuriame vaizduojami dideli robotai, pavyzdys Mobile Suit Gundam (jap. 機動戦士ガンダム), Sōkyū no Fafner (jap. 蒼穹のファフナー), Patlabor (jap. 機動警察パトレイバー), Code Geass (jap. コードギアス 反逆のルルーシュ), Neon Genesis Evangelion (jap. 新世紀エヴァンゲリオン).
• Moé (jap. 萌え) – animė ar manga, kurių veikėjai labai gyvi ir mieli. Pavyzdžiai: Little Snow Fairy Sugar (jap. ちっちゃな雪使いシュガ), Ouran High School Host Club (jap. 桜蘭高校ホスト部).
• Progressive, tai meniniai filmai arba labai stilizuoti animė. Pavyzdžiai: Manie-manie (jap. 迷宮物語), Hoshi no koe (jap. ほしのこえ), Studio 4 °C darbai.
• Seinen (jap. 青年) animė ir manga skirti paaugliams ir jauniems suaugusiems. Pavyzdžiai: Oh My Goddess! (jap. ああっ女神さまっ!), Ef – a Tale of Memories, Haibane Renmei (jap. 灰羽連盟), Nodame Cantabile (jap. のだめカンタービレ).
• Slice of life, tai gyvenimiški animė apie daugiau ar mažiau realius išgyvenimus, situacijas. Šiam žanrui dažnai būdingi komedijos ar dramos elementai. Pavyzdžiai: Bartender (jap. バーテンダー), Binbou Shimai Monogatari (jap. 貧乏姉妹物語), Great Teacher Onizuka (jap. グレート・ティーチャー・オニヅカ), NieA Under 7 (jap. ニア アンダーセブン), Welcome to the N.H.K. (jap. N・H・Kにようこそ!).
• Sentai/Super Sentai (jap. 戦隊, „kovotojų komanda“) apibūdina superdidvyrių komandą. Pavyzdys: Cyborg 009 (サイボーグ００９).
• Shōjo (jap. 少女, „mergaitė“), tai animė ar manga, skirta mergaitėms. Pavyzdžiai: Fruits Basket (jap. フルーツバスケット), Lovely Complex (jap. ラブ★コン), Bokura ga ita (jap. 僕等がいた).
• Fantasy animė, pasižymintis nerealiomis, legendomis, mitais paremtomis istorijomis, veikėjais. Dažnai susijęs su magija, mitiniais padarais, nuotykiais ir veiksmu. Pavyzdžiai: Vampire Hunter D:Bloodlust (jap. バンパイアハンターD), Demon City Shinjuku (jap. 魔界都市 新宿), Fate/stay night (jap. フェイト/ステイナイト), xxxholic (jap. XXX ホリック).
  • Mahō shōjo (jap. 魔法少女) – smulkesnis žanras, naudojamas apibūdinti magiškų galių turinčias mergaites. Pavyzdžiai: Sailor Moon (jap. 美少女戦士セーラームーン), Cardcaptor Sakura (jap. カードキャプターさくら), Mahou Shoujo Tai Arusu (jap. 魔法少女隊アルス), Zero no Tsukaima (jap. ゼロの使い魔).
• Shōjo-ai/yuri: (jap. 少女愛 „mergaičių meilė“, 百合 „lelija“), apibūdina animė ar manga, kurioje vaizduojama meilė tarp merginų. Pavyzdžiai: Revolutionary Girl Utena (jap. 少女 革命 ウテナ), Maria-sama ga Miteru (jap. マリア様がみてる), My-HiME.
• Shōnen (jap. 少年 berniukas) – tai animė ar manga, skirti berniukams. Pavyzdžiai: Dragon Ball Z (jap. ドラゴンボールZ), Naruto (jap. ナルト), Fullmetal Alchemist (jap. 鋼の錬金術師), Tenjou Tenge (jap. 天上天下).
  • Mahō shōnen (jap. 魔法少年 „magiškas berniukas“) atitinka Mahō shōjo, tik vaizduojami berniukai. Pavyzdžiai: DNAngel, D. Gray-man (jap. ディー・グレイマン).
• Shōnen-ai/yaoi (jap. 少年愛 „berniukų meilė“), apibūdina animė ar manga, kuriuose vaizduojama meilė tarp vaikinų. Šis terminas Japonijoje mažai vartojamas dėl sąsajų su pedofilija, ir yra pakeistas terminu „berniukų meilė“. Pavyzdžiai: Ai no Kusabi (jap. 間の楔). Zetsuai-1989- (jap. 絶愛-1989-). Gravitation (jap. グラビテーション). Sekaiichi hatsukoi (jap. 世界一初恋)

Kai kurie animė kuriami labai siaurai auditorijai, netgi siauresnei negu aukščiau aprašyti žanrai. Pavyzdžiui, Initial D (頭文字(イニシャル), éX-Driver (エクスドライバ) yra apie gatvės lenktynes ir automobilių tiuningavimą. Ashita No Joe (Rytojaus Džo, あしたのジョー) – apie boksą.

Muzika animė yra svarbus meninis elementas. Televizijos animė serialų serijos pasižymi įžangine ir baigiamąja dainomis, įdainuojamomis Japonijos popmuzikos ar roko atlikėjų. Dažniausiai muzika animė naudojama fone, kaip pagalbinė priemonė pasakojimo siužeto eigai rutulioti arba paprasčiausiai animuotoms scenoms papuošti, sukuriant norimą atmosferą, paryškinant įtampą ar užsimenant apie artėjantį veiksmą. Kai kada kartu su animė išleidžiami jų garso takeliai,^[36] paklausa ir pelningumu Japonijos muzikos rinkoje nenusileidžiantys muzikiniams albumams.

Daugumą animė kūrinių galima suskirstyti į tris kategorijas:

• Filmai – tai animė forma, dažniausiai pristatoma kino teatruose, pasižymi didžiausiu biudžetu ir geriausia vaizdo kokybe bei kai kada rekordiškai didelėmis pajamomis. Kai kada animė filmai, ypač trumpametražiai, išleidžiami tik kino ar animė festivalių metu. Pavyzdžiui, „Winter Days“ (jap. 冬の日) ir „Legend of the Forest“ (jap. 森の伝説). Be įprastų animė filmų, kino teatruose rodomi ir filmų rinkiniai, vadinamieji serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Tokie filmai paprastai pasižymi kiek ilgesne trukme.

• Televizijos serialai – tai animė forma, rodoma per televiziją reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybės nei OVA (Original Video Animation, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmai, nes biudžetas paskirstomas tolygiai visoms serijoms. Paprastai serialo serija užpildo apie 30 minučių eterio laiko su reklamomis. Vienas serialo sezonas paprastai susideda iš 26 serijų, tačiau yra ir tokių serialų, kurie rodomi tik po pusę sezono (13 serijų).

• OVA (Original Video Animation, kartais OAV – Original Animated Video, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) – animė forma, publikai pristatoma iškart vaizdajuosčių (VHS) arba optinių diskų (DVD, HD DVD, Blu-ray) pavidalu, tačiau paprastai kino teatruose nerodoma.^[11][37] Gali būti kelių dalių.

• ONA (Original Net Animė) – animė forma, išplitusi kartu su interneto sklaida, animatoriams ėmus platinti savo kūrinius elektroninėje terpėje^[38]

Neretai animė kūriniai platinami keliuose formatuose. Pavyzdžiui, pasakojimas pradedamas televizijos serialu, pagal kurį vėliau sukuriamas filmas. Vienas iš tokių – „Tenchi muyo!“ (天地無用!), išleistas kaip OVA. Vėliau pratęstas trejais filmais ir televizijos serialais bei keletu specialių TV serijų. Ne visada siužetas tęsiamas chronologiškai, t. y., kai kurios tolesnės dalys gali būti pirmųjų priešistorė.

Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje Vakaruose pasireiškus animė populiarumo bumui, tai greitai tapo pelninga verslo šaka. Hajao Mijadzakio filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ tapo pirmuoju užsienio animaciniu filmu, pelniusiu „Oskaro“ apdovanojimą.^[39] Pasaulyje ėmė gausėti animė gerbėjų, kuriuos domino kontrastingumas vakarietiškai animacijai, gretos. Atsižvelgiant į japoniškos produkcijos populiarėjimą ir sėkmę, imta platinta animė entuziastų kurtą fanfiction ir fanart produkciją, kaip antai kompiuterio darbalaukio paveikslėlius ir muzikinius animė videoklipus.^[7] Pradėta burti animė klubus, kurie, savo ruožtu, paskatino rengti animė suvažiavimus,^[11] kaip antai „Comiket“, kuriuose vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, susiję su animė ir manga, pvz., cosplay kostiumų konkursai, aptariamos industrijų aktualijos ir pan.^[7] Kitose šalyse per animė globalizacijos būdu ėmė plisti japonų kultūra ir šią mediją populiarinantys žodžiai, tokie kaip otaku, žeminantis japonų kalbos terminas, paprastai vartojamas apibūdinti animė ir manga gerbėjus.^[7]

Pastaraisiais metais Lietuvoje labai sparčiai didėja animė mėgėjų gretos. Buriasi animė gerbėjų bendruomenės, pvz., Kauno animė klubas „Kurokawa“ ar internetinėje erdvėje įsikūrusi „Anime Zona“,^[40] vyksta animė festivaliai, kaip, pvz., Kaune rengiamas „Anime Nights“ ir „Otaka“, taip pat tradicinės, šiuolaikinės ir populiariosios Japonijos kultūros festivalis „NowJapan“.^[41] Elektroninėje terpėje animė produkcija, neretai titruota ir lietuviškai Lietuvos animė mėgėjų bendruomenių, platinama torrent tinklalapiuose.

Už Japonijos ribų animė platinami su vertimu titruojant ar dubliuojant, DVD diskuose garso takelis japonų kalba išlaikomas. Kartais, siekiant turinį pritaikyti tikslinės auditorijos kilmės šalies kultūrai, animė lokalizuojami. Pasitaiko atvejų, kai lokalizuojančios šalies kompanijos pasirenka iš kūrinių pašalinti tose kultūrose prieštaringai vertinamą turinį. Tokia praktika taikyta anksčiau, kai japonų animacija žengė pirmuosius žingsnius užsienyje. Paskutiniu metu taip daroma retai, siekiant kuo tiksliau išlaikyti originalų turinį.

Nors mėgėjiškas titravimas daugelyje valstybių laikomas autorinių teisių pažeidimu, jis pasitaiko neretai. Paprastai titruotojų grupės nustoja platinti animė filmus, kai jie licencijuojami už Japonijos ribų.

• Animacijos režisierius
• Manga

• Baricordi, Andrea (2000 m. gruodis). animė: A Guide to Japanese Animation (1958–1988). Montreal, Quebec, Canada: Protoculture Inc.. ISBN 2-9805759-0-9.
• Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and animė. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.
• Patten, Fred (2004). Watching animė, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews. Stone Bridge Press. ISBN 1-880656-92-2.
• Poitras, Gilles (2000). Anime Essentials: Every Thing a Fan Needs to Know. Stone Bridge Press. pp. 7–115. ISBN 978-1-880656-53-2
• Schodt, Frederik L. (1997-08-18). Manga! Manga!: The World of Japanese Comics (Reprint ed.). Tokyo, Japan: Kodansha International. ISBN 0-87011-752-1.

Vikiteka: Animė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Anime News Network – informacija apie animė serialus, manga, animacijos studijas, kūrėjus ir kt. (anglų k.)
• AniDB – animė duombazė (anglų k.)
• Anime Zona – viena iš seniausių Lietuvoje animė ir manga bendruomenių